Keturiasdešimt tūkstančių savo banko sąskaitoje pasigedusi moteris pati išsiaiškino vagystę

Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnai sulaukė pareiškimo iš šešiasdešimtmetės sostinės gyventojos, kuri savo banko sąskaitoje pasigedo maždaug 40 tūkstančių litų. Nors pinigai pagrobti pasinaudojus “Hansabanko” internetinės bankininkystės prieiga, moteris į banką netgi nesikreipė. Ji pati išsiaiškino, kad dėl dingusių santaupų kaltas sūnus.

Nors šis incidentas dar tebetiriamas, bankininkai tvirtiną esą įsitikinę, jog minėtu atveju pinigai pervesti į įvairias sąskaitas buvo ne “nulaužus” elektronines banko apsaugos sistemas, o pavogus ir panaudojus oficialius prisijungimo prie sąskaitos kodus.

“Hansabanko” atstovė spaudai Žydronė Lukšytė tikino, kad žmonėms, pasirašiusiems elektroninės bankininkystės sutartis, nėra jokio pagrindo nerimauti dėl kompiuterių įsilaužėlių ar virtualios erdvės chuliganų veiksmų - per keletą pastarųjų metų nė karto niekam nėra pavykę įsilaužti į Lietuvoje dirbančių bankų informacines sistemas.

“Visų ligšiolinių incidentų, kai iš sąskaitų paslaptingai dingdavo pinigai, tyrimai atskleisdavo, jog vagys pasinaudodavo pačių žmonių neapdairumu. Juk internetinės bankininkystės kodai ir slaptažodžiai yra ne kas kita, kaip raktas nuo seifo, kuriame laikomi pinigai, todėl šią informaciją būtina kruopščiai saugoti - tai aiškiai užfiksuota sutartyse su klientais. Jei internetinės bankininkystės slaptažodžiais gali naudotis kas tik nori, jei ant mokėjimo kortelės užrašomas PIN kodas, o pati kortelė pametama, tai sąskaitos ištuštinimo tikimybė yra tokia pat reali, kaip ir pametus piniginę su grynaisiais”, - dėstė Ž.Lukšytė.

SEB Vilniaus banko darbuotojai priminė, jog prieš keletą metų skandalingai nuskambėjęs Pavelas Iljinas, tariamai pergudravęs banko apsaugos sistemas, taip pat pasirodė esąs ne kompiuterių vunderkindas, o paprasčiausias vagis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jis tiesiog iš kažkur nugvelbė duomenis apie keleto įmonių sąskaitas ir kodus, o ne įsilaužė į sistemą. Bankų specialistai taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų šalyse, kol kas sėkmingomis aferomis negali pasigirti ir vadinamieji fišeriai. T.y. sukčiai, kurie bando apgaule išgauti iš žmonių konfidencialius duomenis apie jų sąskaitas.

“Tipiška tokių vagių naudojama schema - elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojantiems žmonėms tariamai banko vardu siunčiami perspėjimai apie elektroninės bankininkystės sistemos pertvarkymą, kurią derinant reikia ir kliento prisijungimo slaptažodžių bei kodų. Kartais sukčiai kalba apie įvairių virusų pavojus ir siūlymo parsisiųsti specialias “apsaugos” programas. Tai padarius vagys gauna galimybę sužinoti duomenis apie naivuolių sąskaitas ir gali jas ištuštinti. Norėtume perspėti, kad bankai niekuomet tokiais būdais netvarko reikalų ir tokių duomenų iš klientų tikrai neprašo. Priešingai - oficialiose bankų svetainėse įdedami specialūs paaiškinimai ir konsultacijos, kaip saugotis nuo apgavikų. Bet kokiu atveju, gavus raginimus nurodyti elektroninį raktą nuo savo sąskaitos, derėtų neskubėti to daryti, o kilus abejonėms susisiekti su banku ir įspėti apie tokius bandymus”, - aiškino SEB Vilniaus banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

Beje, nors internetinės bankininkystės slaptažodžiai, surašyti į specialią kortelę, bei elektroniniai slaptažodžių generatoriai yra vienodai patikimi, naudodamas pastarąjį prietaisą net ir sukčių suklaidintas žmogus negalėtų išduoti prašomos informacijos - slaptažodžių generatorius kiekvieną kartą sukuria naują prisijungimo kodą, kurio neįmanoma atspėti.

Kaip tiksliai nutiko 40 tūkst. litų praradusiai vilnietei, kol kas tiriama, tačiau “Hansabanko” darbuotojai spėja, jog moteris paslaptingai ištuštėjusios sąskaitos nenaudojo einamiesiems mokėjimams atlikti, todėl ilgai (pervedimai iš šios sąskaitos nedaryti nuo 2005-ųjų) nepastebėjo, kad ten laikomos santaupos tirpsta.