Lietuvoje galėtų būti kelis kartus daugiau poilsį kaime siūlančių sodybų, o tarp jų atsiradusi konkurencija kilstelėtų šias paslaugas į dar aukštesnį lygį

Dar visai neseniai kaimo turizmo entuziastams teko nertis iš kailio įrodinėjant valdininkams, kad šis verslas yra perspektyvus ir gali būti lygiavertis kitiems paslaugų sektoriams.

Šiemet Kaimo turizmo asociacijai minint dešimtmetį, į iškilmes atvykusių svečių pavardės ir pareigos neleido abejoti, kad šis verslas jau išsikovojo gana svarbią vietą Lietuvos ekonomikos žemėlapyje.

Dovana - nesiųsti inspektorių

Seimo nariai, ministrai, ministerijų sekretoriai, valstybinių departamentų ir tarnybų vadovai - tokių aukštų svečių sulaukė praėjusią savaitę 10-metį šventusi ir naują sezoną atidariusi Kaimo turizmo asociacija. Jos vadovė ir šio verslo Lietuvoje pradininkė Regina Sirusienė vos spėjo priiminėti sveikinimus, gėles ir dovanas.

“1997-aisiais mūsų buvo septyniolika, turėjome tik 47 kambarius. Per tiek metų išgyvenome daug netekčių, nusivylimų, tačiau viskas, kas buvo blogai, šiandien jau užmiršta, nes kaimo turizmas ir jūs, mielieji, tvirtai stovite ant kojų”, - per jubiliejaus iškilmes į savo kolegas kreipėsi asociacijos vadovė.

Tai, kad kaimo turizmas jau nėra pavainikio vietoje, galėjo įsitikinti ir patys asociacijos nariai. Jiems valdininkai spaudė rankas, bėrė sveikinimus ir įteikė padėkos raštus bei nedideles dovanėles.

“Jūs tik diplomus dalijat, o pinigiukų neduodat. Ministre, pakoreguok įstatymą, kad mums reikėtų mažiau mokesčių mokėti”, - tiesiai ūkio ministrui Vytui Navickui išdrožė vienas šventės dalyvis, prieš tai Vyriausybės nariui pasiūlęs išlenkti taurelę.

Bene didžiausią dovaną jubiliejaus proga verslininkams įteikė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios direktorius Kazimieras Lukauskas pažadėjo 10 mėnesių į kaimo turizmo sodybas nesiųsti inspektorių. Tokie žodžiai buvo palydėti didžiausiomis ovacijomis.

Avantiūra tapo verslu

Kaimo turizmo asociacijos vadovė R.Sirusienė neneigia, kad jai teko gana ilgai varstyti valstybinių institucijų duris ir įrodinėti kaimo turizmo verslo ateitį.

“Daugiausia už save reikėjo kovoti pirmuosius penkerius metus, bet ir dabar dar tenka įrodinėti, kad nesame tuščia vieta”, - “Kauno dienai” sakė R.Sirusienė.

Paklausta, kurie metai buvo sunkiausi, asociacijos prezidentė neskubėjo prisiminti laikų, kada kaimo turizmo idėja daugumai aplinkinių kėlė tik šypsenas.

“Didžiausius išbandymus tenka įveikti pastaraisiais metais. Nėra lengva išlaikyti tą įvaizdį ir lygį, į kurį iškėlėme savo paslaugas. O pirmi metai buvo gana lengvi, nes nežinojome, kas mūsų laukia”, - šypteli pašnekovė.

Ji atviravo tik gerokai vėliau suvokusi, kokią atsakomybę prisiima į kaimo turizmo verslą pasinėrę asmenys.

“Kaimo žmones įtraukiau į verslą net nežinodama, kaip seksis ir kas mūsų laukia ateityje. Tai buvo avantiūristinis sprendimas. Džiaugiuosi, kad mums visiems pavyko, bet galėjo ir nepavykti...” - susimąsto R.Sirusienė.

Ji prisiminė, kad ryžto imtis kaimo turizmo ją paskatino Vokietijoje pamatyta patirtis: “Pamaniau sau, kuo mes blogesni už vokiečius, kurie sugeba iš to uždirbti.”

Milijonai iš ES

Pirmąjį dešimtmetį R.Sirusienė vertina kaip pažintį su kaimo turizmu. Ateityje asociacijos nariai turės stengtis ne tik išlaikyti paslaugų lygį, bet ir priimti naujus iššūkius, tarp jų - panaudoti ES paramą.

2004-2006 metais kaimo turizmo projektams finansuoti buvo numatyta daugiau kaip 60 mln. litų - už šiuos pinigus verslininkai galėjo statyti sodybas, įrengti pramogų aikšteles, pirkti virtuvės įrangą, baldus ir t.t. Iš viso finansavimą gavo beveik šimtas projektų. 2007-2013 m. kaimo turizmo verslas turėtų gauti 113 mln. litų.

“Nemažai projektų buvo atmesta, tačiau aš pati turėjau progos įsitikinti, kad kai kurie projektai parengti neprofesionaliai, su klaidomis”, - pastebėjo asociacijos vadovė.

R.Sirusienė nelinkusi pripažinti, kad ES parama iškreipė konkurenciją šiame versle ir suteikė privalumą finansavimą gavusioms kaimo turizmo sodyboms.

“Į paramą galėjo pretenduoti visų sodybų šeimininkai, bet ne visi tuo pasinaudojo. Be to, ir patys verslininkai privalėjo turėti dalį savų lėšų. ES nėra kalta, jeigu kai kurie žmonės bijojo imti paskolas iš bankų”, - įsitikinusi pašnekovė.

Pasigendama švaros ir paslaugumo

Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 570 kaimo turizmo sodybų. Daugiausia jų įkurta Utenos apskrityje (36 proc.), Vilniaus ir Alytaus apskritims tenka po 15 proc.

Asociacijos duomenimis, pernai daugiausiai poilsiautojų sulaukė Aukštaitijos, Žemaitijos bei Dzūkijos regionai. Prognozuojama, kad šiemet kaimo turizmo sodybos sutrauks apie 230 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Pernai šiose sodybose ilsėjosi apie ketvirtį milijono žmonių.

R.Sirusienė neabejoja, kad Lietuvoje galėtų būti įkurta net 3 tūkst. sodybų.

“Šiuo metu konkurencijos nėra, ir tai blogai. Aštresnė konkurencija priverstų šeimininkus pasitempti, išlaikyti kuo aukštesnį paslaugų lygį. Tuomet ir patys šeimininkai nebūtų tokie arogantiški, mylėtų svečius ir dar daugiau stengtųsi parduodami savo produktą”, - užsiminė viena pirmųjų šio verslo atstovų.

“Aš ginu jų interesus, tačiau vis tiek sakau, kad kartais mūsų kaimo turizmo paslaugos yra kaip kiniška prekė - ji blizga, gražiai suvyniota, o kai išvynioji, pamatai, kad viduje - visiškas niekalas”, - kritikos negaili asociacijos vadovė, kuri nuolatos primena nariams, kad verslo pagrindas - paslaugumas ir švara.

“Tenka prisipažinti, kad dar ne visose sodybose svečiai tai atranda”, - apgailestavo R.Sirusienė.