Bandymus geležinkelio “Rail Baltica” atkarpą nukreipti nuo miesto laikinosios sostinės vadovai pavadino absurdiškais  

“Kaunas gina nacionalinius interesus”, - taip vakar Lietuvos energetikos institute surengtoje verslo popietėje “Ar eis europinė vėžė per Kauną” tvirtino miesto Tarybos narys Ramūnas Garbaravičius. Kiti Kauno vadovai siekius nukreipti geležinkelio “Rail Baltica” magistralę nuo miesto prilygino sabotažui prieš Lietuvos valstybę. Tarp tiesioginių kaltininkų buvo įvardyti ir Susisiekimo ministerijos valdininkai.  

Papiktino neatsakingas požiūris  

Į konferencijų salę atėjo apie 30 verslininkų bei besidominčiųjų geležinkelio “Rail Baltica” tiesimo per Lietuvos teritoriją projektu. Išankstiniais apskaičiavimais, 800 mln. eurų vertės geležinkelis Kauną pasiektų maždaug 2010 m. Apie 80 proc. projekto finansuotų Europos Sąjunga. Briuselis “Rail Baltica” geležinkelį “Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva” įtraukė į prioritetinių projektų sąrašą.

“Tačiau atsirado tokių, kurie nacionalinės reikšmės geležinkelį pradėjo vadinti Kauno projektu”, - piktinosi R.Garbaravičius. Jis teigė, kad Susisiekimo ministerijos užsakymu buvo pasamdyti ekspertai, kurie nustatė, kad geležinkelio atkarpą finansiškai nenaudinga tiesti šalia Kauno hidroelektrinės pietinėje miesto dalyje. Susisiekimo ministerijos išplatintą pranešimą ne tik R.Garbaravičius, bet ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius prilygino sabotažui.

2002 m. spalį Seimas patvirtino Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, pagal kurį buvo rengiami atskirų savivaldybių bendrieji planai. “Nejaugi dabar reikės rengti naują Kauno planą, kurį pernai patvirtinome po maždaug penkerių metų išsamių svarstymų?” - retoriškai klausė R.Garbaravičius.

Jis teigė, kad jei bus vadovaujamasi ispanų atlikta studija, miegamajame Šilainių mikrorajone tektų nugriauti gyvenamuosius daugiabučius namus, o pakeliui į Kauną iškeldinti 10 kaimų. “Tai absurdas, kurio valstybė negali sau leisti”, - ugningai kalbėjo G.Buinevičius.  

Išjuokė projekto rengėjus  

Vasarį susisiekimo viceministro Valerijaus Ponomariovo vadovaujama darbo grupė pakartotinai kreipėsi į ekspertus, kurie įvertino dviejų šiuo metu turimų “Rail Baltica” tiesimo Lietuvoje projektų privalumus. Ministerijos pranešime kauniečių projektas buvo viešai išjuoktas, o krovinių pervežimo prognozės vadintos nerealiomis.

“Kol kas niekas neprisiima autorystės už nežinia iš kur atsiradusį alternatyvų projektą”, - stebėjosi R.Garbaravičius. Susisiekimo ministerijos pasamdyti vertintojai “Rail Baltica” atkarpą siūlo nukreipti nuo Kauno, jungiant skirtingų vėžių pločio geležinkelius ties Mauručių gyvenviete.

“Tačiau vertintojų nurodyti skaičiai gerokai prasilenkia su realybe”, - sakė R.Garbaravičius. Jis pateikė įrodymų, kad ekspertų įvardytas 90 km trumpesnis bendro geležinkelio “Rail Baltica” ilgis per Lietuvą, jei atkarpa aplenktų Kauną, iš tikrųjų sutrumpėtų tik vienu kilometru, o kelių milijonų litų tiesimo išlaidos neatspindėtų nei Lietuvos gyventojų, nei verslininkų interesų.

“Bandymas iškreipti faktą, kad Kaunas yra geografiškai patogus miestas, kuriame susikerta daugelis kelių, yra neatsakinga planuojant Lietuvos ateitį”, - įsitikinęs meras Arvydas Garbaravičius.  

Vyriausybė bando nuraminti aistras  

“Negalima ant žemėlapio uždėti liniuotę ir beatodairiškai nubrėžti tiesią liniją nuo Rygos iki Varšuvos, nepaisant Lietuvos interesų. Šalis turi spręsti, kas jai naudinga, o kas ne”, - teigė miesto meras. Jis pabrėžė, kad po pokalbio su premjeru ir susisiekimo ministru pavyko išsiaiškinti daugelį dalykų.

Vasario 26-ąją Kaune viešėjęs susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis kauniečius netgi nustebino pareikšdamas, jog per artimiausius 3-5 metus krovinių srautas tarp ES bei Rusijos ir Azijos padidės apie 40 proc., o į Kaliningradą - iki 45 mln. t. Tai gerokai pranoko kiek anksčiau išjuoktas kauniečių prognozes. “Susisiekimo ministerija pritars Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities administracijos siūlymui “Rail Baltica” tiesti per Karmėlavą, tačiau galutinį sprendimą priims Europos Komisija (EK)”, - sakė ministras.

Tuo tarpu “Kauno dienos” šaltiniai teigė, jog Briuseliui gali būti teikiami abu “Rail Baltica” tiesimo per Lietuvą projektai ir EK greičiausiai pritartų mažiau kainuojančiam. Dėl jų teikimo ministerija apsispręs artimiausiu metu.  

Stebėjosi ir Norvegijos garbės konsulas  

Norvegijos garbės konsulas Vytautas Valaitis sakė atvykęs įvertinti susidariusią situaciją ir ją perduoti verslininkams.

“Į visas valstybes norvegai krovinius gabena ne geležinkeliu, o daugiausia automobilių transportu ir keltais, tačiau užsienyje jie įmones kuria ten, kur yra geriausiai išvystyta infrastruktūra, - teigė V.Valaitis. - Todėl mano misija - juos informuoti apie galimybes plėtoti savo verslą. Geležinkelis yra labai svarbi infrastruktūros dalis”. Jam irgi pasirodė keista, kad “Rail Baltica” magistralę norima nukreipti nuo Kauno.

R.Garbaravičius taip pat tvirtino, kad ES atsižvelgia į tuos projektus, kurie atitinka valstybės vidaus vystymosi strategiją - pradedant valstybiniu mastu ir baigiant tam tikru regionu bei galiausiai miestu. Jis išreiškė susirūpinimą, kad verslo popietėje nedalyvavo į ją pakviesti Pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai.

“Nesuprantu, kodėl Bronislovas Lubys taip ramiai stebi, kad geležinkelį ketinama tiesti apie 30 km toliau nuo “Achemos”, - sakė R.Garbaravičius ir pridūrė, jog tokiu atveju gerokai pabrangs trąšų krovos darbai.

“Rail Baltica” geležinkelio tiesimo darbai Lietuvoje turėtų prasidėti 2006 m.