Oreiviai sutiko atsisakyti dalies valstybinės žemės, tačiau iškėlė savų sąlygų

Vyriausybė šią savaitę patvirtino naujas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ribas, į kurias pateko ir dalis Karmėlavoje įsikūrusio oro uosto sklypo.

Po tokių permainų Kauno oro uosto teritorija, užimanti 506 ha, sumažės 71 hektaru.

Žemės trūksta abiem kaimynams

Pagreičio kol kas neįgaunanti Kauno LEZ artimiausiu metu planuoja padidinti nuomojamos žemės plotus, dėl kurių nereikia nei derėtis su privačiais savininkais, nei varstyti teismų duris. 71 ha dydžio valstybinės žemės LEZ prisijungs iš kaimynystėje įsikūrusio Kauno oro uosto. Tai paaiškėjo po to, kai praėjusią savaitę Vyriausybė savo nutarimu patvirtino naujas LEZ ribas, apimsiančias nebe 1000 ha, kaip planuota anksčiau, o 534 ha teritoriją.

Valstybinės įmonės Kauno oro uosto direktorius Kęstutis Cucėnas teigė, jog LEZ iniciatoriai į oro uosto teritoriją ėmė dairytis dar prieš kelerius metus. Po ilgų diskusijų oro uosto atstovai sutiko atsisakyti nenaudojamos teritorijos pietinėje dalyje, tačiau Kauno LEZ valdytojams iškėlė papildomų sąlygų.

“Esame sutarę, kad šiame plote bus pastatytas krovinių terminalas, kuris būtų naudojamas ir oro transporto kroviniams. Prašome, kad oro uosto kaimynystėje kitokio pobūdžio pastatų neatsirastų”, - tvirtino pašnekovas.

Tačiau Kauno oro uostui, nors ir liks priskirta daugiau kaip 400 ha sklypas, vis tiek žemės trūks.

“Šiuo metu mes tobuliname pakilimo tako žiburių įrangą, kuri leistų lėktuvams leistis sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Kad oro uostas atitiktų visus reikalavimus, mums dar trūksta žemės pakilimo takui praplėsti. Todėl sutikome atsisakyti dalies nuomojamos valstybinės žemės mainais, kad kita dalis mums reikalingoje vietoje bus išpirkta iš savininkų visuomenės reikmėms”, - aiškino K.Cucėnas.

Teritorijos karpyti neleis

Direktorius akcentavo, kad Kauno LEZ perleista žemė pietinėje teritorijos dalyje oro uostui buvo nereikalinga ir nenaudojama, todėl valstybinės įmonės interesai neturėtų nukentėti. Tačiau ateityje, anot K.Cucėno, oro uosto teritorija neturėtų būti karpoma iš visų šonų.

“Šiuo metu oro uosto teritorija yra gerai suplanuota, nors esame numatę labiau plėtoti šiaurinę oro uosto dalį. Negalima jos mažinti vien dėl to, kad dalis žemės yra visiškai nenaudojama. Jeigu taip bus padaryta, tai ateityje reikės sukti galvas, kaip tą žemę išpirkti, - aiškino direktorius. - Tokios tendencijos pastebimos Vakarų Europoje, kur oro uostams trūksta žemės infrastruktūrai plėtoti: keliams tiesti, automobilių stovėjimo aikštelėms, naujiems terminalams įrengti. Negalima kartoti tokių klaidų, kurios mums gali labai brangiai kainuoti ateityje”.

Anot jo, vertinant globaliai, jeigu keleivių srautai išaugtų dešimtis kartų, tada galbūt prireiktų ir LEZ perduodamos teritorijos.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas “Kauno dienai” taip pat patvirtino, kad būsimi pokyčiai palaiminti po ilgų diskusijų ir tik užsitikrinus papildomas sąlygas.

“Prašome peržiūrėti ir patikslinti oro uosto teritoriją, kuri reikalinga statybos darbams tęsti. Dabartinė teritorija neatitinka technologinių reikalavimų, todėl būtina suteikti oro uostui papildomai žemės ir sutvarkyti visus dokumentus. Be to, sutikimą davėme ir su ta sąlyga, kad jeigu oro uosto plėtra būtų planuojama pietine kryptimi, tai dėl žemės perdavimo nekils jokių problemų”, - aiškino Susisiekimo ministerijos sekretorius.

Statybų teks palaukti?

Dalis Kauno oro uostui priklausančios teritorijos jau seniau buvo numatyta įtraukti į Kauno LEZ ribas, kurios prieš kelerius metus dar buvo planuojamos išplėsti iki 1000 hektarų. Nors šis plotas buvo sumažintas perpus, tačiau oro uosto teritorija liko įtraukta. Tai “Kauno dienai” patvirtino Vytas Daubaras, Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA) Žemės reformos skyriaus vedėjas.

Jo nuomone, dėl tokio sprendimo oro uosto interesai nenukentės, nes LEZ perleidžiamas 71 hektaras ir šiuo metu buvo nenaudojamas. Nuo pakilimo tako už kilometro nutolusi pelkėta teritorija yra apaugusi šabakštynais ir menkaverčiu mišku.

“Oro uostui ir taip lieka daug teritorijos, kuri visa nėra naudojama. Jos tikrai užteks ir ateities plėtrai”, - užsiminė KAVA atstovas.

Jo įsitikinimu, artima LEZ kaimynystė neturėtų trikdyti oro uosto darbo, nes minėtame sklype numatyta statyti tik krovinių terminalą.

“Nemanau, kad šioje teritorijoje statybos prasidėtų artimiausiu metu. Čia dar nėra nei komunikacijų, nei infrastruktūros. Prieš statant terminalą, reikėtų atvesti ir geležinkelio atšaką. Abejoju, ar realūs darbai šioje vietoje prasidėtų anksčiau kaip 2030 metais”, - svarstė V.Daubaras.

Peržiūrės plėtros strategiją

Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis žadėjo, kad teritorijoje, besiribojančioje su oro uostu, bus laikomasi prisiimtų sąlygų, kurios kol kas aptartos žodžiu. Netrukus abipusis susitarimas turėtų būti patvirtintas raštu.

Paklaustas, ar strateginio objekto pašonėje tikrai neiškils įvairūs gamybiniai pastatai, LEZ valdymo bendrovės vadovas akcentavo, kad visi būsimi veiksmai bus derinami su kaimynais. Tačiau statybos šiame plote gali prasidėti ir anksčiau nei po kelių dešimtmečių.

“Gali būti, kad peržiūrėsime LEZ plėtros stadijas. Kadangi oro uoste prasidėjo labai sparti plėtra, tai galbūt ir mes pakoreguosim savo planus, ir statybos čia prasidės anksčiau”, - teigė V.Petružis.

O kol kas Vyriausybė pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą. Apkarpytos oro uosto teritorijos plotas taip pat turės būti suderintas atsižvelgiant į skrydžių saugos reikalavimus, o naujas ribas dar turės patvirtinti Vyriausybė.