Triukšmingai reklamuotas dviejų didžiausių šalies miestų jungtuvių projektas nejuda  

Beveik prieš metus Seimas įtikinama persvara pritarė strateginiam Lietuvos vystymo planui, kuriame, be kita ko, buvo įteisinta ir ambicingoji idėja sukurti Kauno - Vilniaus dipolį. Deja, vėlesni projekto įgyvendinimo darbai rodo, kad, be laikraščiuose apdainuoto abiejų miestų liberalų bičiuliavimosi šou, nieko nenuveikta.  

Naujų galimybių katalizatorius  

Aktyviausi dipolio projekto šalininkai prieš metus pažėrė daugybę įtikinamų argumentų, dėl ko verta kurti Vilniaus ir Kauno metropoliją. Kauniečių į Seimą deleguotas liberalas Klemensas Rimšelis tikino, kad formalius “Euro City” standartus atitinkantis urbanistinis centras būtų atsvara tokiems milijoniniams miestams kaip Ryga ar Minskas ir turėtų žymiai platesnes galimybes dalyvauti įvairiose Europos Sąjungos programose, pretenduoti į investicinius projektus ir t.t.

Dipolio idėją palaikiusių politikų teigimu, jo esmė - infrastruktūros išvystymas, kuris tiesiog leistų patogiau gyventi ir suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę.

“Tai visiškai nereikštų, kad iš Kauno būtų nusiurbiami talentai ir protai. Priešingai - Kauną daug kas rinktųsi kaip gyvenantį ramesniu ritmu, galintį pasiūlyti pigesnį gyvenamąjį plotą ir t.t. Abu miestai išsaugotų savo savitumą, nes niekas nekalba apie administracinę reformą, o tik apie numatomas vystymosi tendencijas. Šie procesai vyksta natūraliai ir valstybei tereikia juos paspartinti ar suprastinti. Kita vertus, nemažai ekspertų Kaunui žada puikias augimo perspektyvas, todėl niekas negali paneigti, kad ateityje Vilnius bus Kauno priemiestis, o ne atvirkščiai”, - tvirtino K.Rimšelis.

Kitas kauniškis parlamentaras Henrikas Žukauskas taip pat sakė, kad realizuojant ambicingą dipolio projektą Kaunas tik laimėtų, nes padidėtų galimybės sulaukti rimtų investicijų anksčiau, nei pasisotins Vilnius.  

Vestuvės atšaukiamos?  

Tačiau pastarojo meto darbai verčia smarkiai abejoti, ar dipolio projektas tebėra toks pat patrauklus, kokį jį vaizdavo esant liberalai. Nors Kauno ir Vilniaus merai pasirašė susitarimus dėl bendradarbiavimo, išskyrė prioritetines sritis ir netgi teigė apsisprendę dėl kai kurių konkrečių darbų, pasirodo, lig šiol šios idėjos nėra oficialiai pristatytos abiejų miestų taryboms. Galbūt dėl to nei Kaune, nei Vilniuje niekas nėra girdėjęs, kaip ir kam panaudoti maždaug 150 tūkst. litų, kurie buvo skirti dipolio projektui vystyti.

“Pastaruoju metu daromi žingsniai, kad dipolis būtų eliminuotas iš savivaldybių kompetencijos”, - tvirtino Seimo socialdemokratų stovyklos narys Kęstutis Kriščiūnas.

Jo teigimu, Vilniaus ir Kauno dipolio idėją iškėlę tuometiniai liberalai siekė ne ilgalaikio dviejų miestų bendradarbiavimo, o tik prisivilioti rinkėjus per savivaldybių tarybų rinkimus. Po rinkimų ir rekordiškai ilgų rietenų formuojant abiejų miestų valdžią, pažadai buvo pamiršti. Apie sostinėje rengiamus susitikimus su kaimyninių valstybių atstovais, besidominčiais bendradarbiavimu turizmo, sporto, ekonomikos, žinių plėtros problemomis ar svarstant logistikos centro kūrimo ateitį, Kaunas sužino tik iš laikraščių ar TV naujienų laidų.

“Neseniai Vilniaus politikai prisiminė žadėję bendradarbiauti sporto srityje, tačiau viskas baigėsi jų pabėdojimu, esą yra gėda, jog nacionalinė futbolo rinktinė negali žaisti Vilniuje, nes čia nėra stadiono. Norima iš Kauno atimti futbolą? Labai gražus bendradarbiavimo pavyzdys”, - ironizavo K.Kriščiūnas.  

Sąlyčio taškų nėra  

Socialdemokratas apgailestavo, jog pamirštos net tos idėjos, kurių įgyvendinimui nereikia nei didelių pinigų, nei aukštesnės valdžios instancijų palaiminimo.

“Miestų savivaldybių valioje yra leisti tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų kursuoti vadinamiesiems “šatlams” - autobusams, galintiems greitai pristatyti keleivius į aerouostą. Deja, pripažinus, jog Karmėlavos oro uosto padėtis, kilimo takai, vystymo galimybės, geografinė padėtis miesto atžvilgiu yra nepalyginamai geresnė nei Vilniuje, nieko nebuvo daroma. Tas pats yra ir su geležinkelio modernizavimu ar autostrados pritaikymu važiuoti didesniais greičiais”, - konstatavo K.Kriščiūnas.

Jo teigimu, dipolio iniciatoriai nėra pateikę nė vieno bendro projekto, kuriuo remiantis būtų galima tikėtis paramos iš ISPA ar PHARE programų. Apie šio projekto viziją bei strategiją nieko konkretaus nėra girdėję ne tik paprasti Vilniaus ir Kauno miestelėnai, bet ir verslininkai.

Pasak K.Kriščiūno, nėra jokių užuomazgų, kurios leistų tikėtis glaudesnio abiejų miestų bendradarbiavimo.