Lietuvoje viešinti Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į problemas panaudojant struktūrinių fondų lėšas

Dviejų dienų vizito į Vilnių atvykusi Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su premjeru Algirdu Brazausku bei finansų ministru Zigmantu Balčyčiu. Komisarė pasidalijo mintimis apie 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos eigą, valstybių narių interesus, derybines pozicijas bei šalių vaidmenį siekiant susitarimo dėl naujojo laikotarpio ES finansinės perspektyvos.

ES pinigai “nedirba”

“Kaip jau ne kartą minėta, pagal 2004-aisiais panaudotas struktūrinių fondų lėšas Lietuva pirmauja tarp visų 10 naujųjų šalių narių”, - po valandą trukusio pokalbio Finansų ministerijoje sakė D.Grybauskaitė.

Tačiau, kalbėdama apie dabartinį ES finansinės paramos panaudojimą, komisarė pažymėjo, kad tempai pradėjo lėtėti, ir jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, ateityje gali kilti rūpesčių. D.Grybauskaitė prasitarė, kad jai ypač nerimą kelia tendencijos panaudojant Sanglaudos fondo lėšas aplinkosaugos srityje. Pagal šį rodiklį Lietuva yra paskutinė tarp naujųjų ES šalių.

“Statistika rodo, kad ES paramos panaudojimo Lietuvoje tempai pradeda lėtėti. Jau 2005-ųjų rodikliai gali būti ne tokie geri kaip 2004-aisiais. Jei tokia tendencija išliks, gali kilti problemų, nes 2007-aisiais lėšų srautai gerokai padidės. Jei nebus radikalių pakeitimų projektų valdyme, reikalai bus prasti. Vyriausybei būtina imtis priemonių, kad neigiamos tendencijos būtų pakreiptos priešinga kryptimi”, - perspėjo eurokomisarė.

Anot jos, jei Lietuvai nesiseks panaudoti lėšų gamtosaugai, kurios sudaro apie pusę Sanglaudos fondų paramos, ji rizikuoja, kad sumažės visas Sanglaudos fondų finansavimas. Tokiu atveju kentės ir iš Sanglaudos fondų remiami transporto projektai, nors ši sritis yra panaudojama gerai.

“Tai yra rimtas klausimas, ir signalas labai rimtas”, - pripažino A.Brazauskas.

Premjero manymu, aplinkos apsaugos projektus stabdo prastas veiklos koordinavimas tarp Aplinkos ministerijos ir savivaldybių, didelius projektus rengti galinčių specialistų trūkumas, taip pat ilgai trunkantis projektų vertinimas, kurį atlieka ne Lietuvos, o kitų ES šalių bendrovės.

Vyriausybės vadovas pažadėjo “kaip reikiant” užsiimti Aplinkos projektų valdymo agentūra bei savivaldybėmis.

Komentuodamas situaciją Z.Balčytis taip pat nurodė, kad ES paramos panaudojimas stringa dėl techninių priežasčių - aplinkosaugos projektai dideli, kai kurios savivaldybių tarybos nesugebėjo laiku pasitvirtinti paskolų limitų kofinansavimui.

Oficialiais Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvai 2004-2006 metų ES biudžeto perspektyvoje yra numatyta 2,85 mlrd. litų (825 mln. eurų) Sanglaudos fondų paramos, kurią ji turi panaudoti iki 2008-ųjų pabaigos. Šiuos pinigus per pusę dalijasi aplinkos bei transporto projektai.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje buvo patvirtinta aplinkos projektų už 936 mln. litų (65,72 proc. skirtos sanglaudos fondų sumos), jų rangovams išmokėta 63 mln. litų (4,42 proc. skirtos sumos).

Transporto projektų buvo patvirtinta už 1,2 mlrd. litų (84,85 proc.), jų rangovams išmokėta 326 mln. litų (22,89 proc.).

Ginčai pasibaigė

Susitikime taip pat buvo aptarta derybų dėl 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos eiga ir galimos nesusitarimo pasekmės Lietuvai.

“Lietuvos pozicija dėl 2007-2013 metų finansinės perspektyvos priimtina Europos Komisijai, nėra jokių prieštaravimų - susitarimas turi būti priimtas kaip galima greičiau. Jei dėl šio dokumento bus susitarta vėliau nei gruodį, tai 2007-aisiais Lietuva gaus maždaug 4 kartus mažiau, nei galėtų gauti, nes beveik 40 proc. europinio biudžeto bus paralyžiuota. Aš, kaip biudžeto komisarė, negalėsiu vykdyti mokėjimų, nes nebus juridinės bazės tai daryti”, - dėstė D.Grybauskaitė.

Visgi eurokomisarė sakė esanti optimistė - būsimąjį šešerių metų ES biudžetą gali patvirtinti jau gruodį, nes tam tetrūksta tik didžiųjų Europos Sąjungos šalių (visų pirma Didžiosios Britanijos) politinio palaikymo.

“Technine prasme problemų aš nematau - paketas yra praktiškai parengtas, jį pataisyti ir pakoreguoti nėra sudėtinga, reikalinga tik politinė valia”, - pastebėjo EK narė.

Z.Balčytis savo ruožtu tvirtino, jog derybose dėl ES biudžeto Lietuva nesirengia atsisakyti nė cento iš jos suderėtos gauti paramos.

“Pats pagrindinis principas - pinigų kiekis neturėtų mažėti. Manau, kad tai pasiekti mums pavyks”, - sakė Z.Balčytis.

Anot jo, Lietuva sutiktų priimti nebent pasiūlymus daugiau pinigų skirti regionų plėtrai ar mokslo pažangai.

Skaičiuojama, kad Lietuva yra suderėjusi 2007-2013 metais kasmet vidutiniškai gauti keturis kartus daugiau lėšų nei 2004-2006 metais.

Anot D.Grybauskaitės, nesuderėjus dėl naujo biudžeto perspektyvos, kentės numatytos ES programos, visų pirma daugiametės, sudarančios apie 40 proc. ES biudžeto - regioninė politika, švietimas, tyrimai. Šias programas parengti užtrunka mažiausiai 1,5-2 metus. Net jei perspektyva būtų patvirtinta gruodį, dalis 2007-iesiems numatytų išmokų vėluos.

Skolos nebaisios

Eurokomisarė trumpai išdėstė ir nuomonę apie Vyriausybės rengiamą planą imti maždaug 3 mlrd. litų paskolą, kuri būtų naudojama “Mažeikių naftos” akcijoms iš “Jukos” išpirkti. D.Grybauskaitė patvirtino, kad ši grandiozinė operacija neturės įtakos fiskaliniam deficitui, jei bus sugrąžinta tais pačiais metais.

“Jeigu skolinimasis įvyksta tais pačiais metais kaip ir pardavimas, tai įtakos deficitui neturės. Tokiu atveju viskas traktuojama kaip šalies vidaus reikalas. Europos Komisijos intervencija galima tuo atveju, jei tai turėtų įtakos fiskaliniam deficitui”, - sakė komisarė.