Lietuva šių metų rudenį gali prašyti ES ištaisyti skriaudą ir leisti įsivesti eurą 2008-aisiais

Margarita Starkevičiūtė, dvejų metų darbo Europos Parlamente (EP) proga surengusi susitikimą su žurnalistais, pakurstė viltis jau šiais metais sulaukti palankaus ES galingųjų sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Žinomos ekonomistės teigimu, daugybė jos kolegų EP gegužės viduryje mūsų šalies euroentuziastams skeltą antausį laiko nepelnyta skriauda, todėl tikėtina, kad kitas bandymas patekti į euro zoną sulauktų kitokių vertinimų. Tuo tarpu Finansų ministerijos pareigūnai tokius samprotavimus vertina labai rezervuotai.

Simpatijos Lietuvos pusėje

Pasakodama apie pasibaigusias batalijas dėl euro zonos plėtros, M.Starkevičiūtė teigė, jog už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Choakinas Almunija praktiškai kiekviename susitikime su europarlamentarais sulaukia retorinių klausimų, ar neigiama pozicija euro įsivesti siekusios Lietuvos atžvilgiu nebuvo klaida.

“Šis atsimušinėja standartiniu atsakymu, esą tokios sutarties sąlygos, tačiau tai tik sužadina norą savotiškai pasišaipyti ir klausti, kas valdo ES - teisininkai ar ekonomistai. Ko gero, galime pasidžiaugti turintys didelį būrį EP narių, mus palaikančių ir manančių, jog Lietuva buvo nepelnytai atstumta. Tokios pozicijos laikosi netgi Suomijos finansų ministras, dabar pradedantis pirmininkauti ES finansų ministrų taryboje ECOFIN.

Jis išreiškė viltį, kad ši klaida artimiausiu metu bus ištaisyta. T.y. šis klausimas dar kartą gali būti svarstomas rudenį pristačius eilinę konvergencijos ataskaitą”, - pasakojo M.Starkevičiūtė.

EP narės teigimu, vienas argumentų, kodėl Lietuvai buvo pasakyta “ne” - infliacijos tvarumas bei prognozės, jog mūsų šalyje šis rodiklis sparčiai didės ir sieks 3,5 proc.

Tačiau Slovėnijoje, kuriai eurą įsivesti 2007-ųjų pradžioje buvo leista, infliacija jau priartėjo prie šios ribos, bet niekas dėl to nedaro tragedijos. Vadinasi, galima tikėtis, kad Europos Komisija ir į Lietuvos atvejį žiūrės kiek tolerantiškiau.

“Reikia tik didesnio mūsų pačių aktyvumo, kurio akivaizdžiai trūko. Mano žiniomis, per paskutinį Europos ministrų susitikimą mūsų finansų ministras ne tik neišdėstė kokių nors rimtų argumentų, bet netgi nepaprašė žodžio. Užtarimo ir atidesnio Lietuvos situacijos vertinimo nebuvo prašoma netgi kaimyninių valstybių ministrų. Galima daryti prielaidas, kad mūsų ambasados padarė toli gražu ne viską, ką buvo galima padaryti”, - tvirtino M.Starkevičiūtė.

Naujo šturmo scenarijus

Klausiama, ką reikėtų padaryti iki rudeninio konvergencijos ataskaitos svarstymo ir naujo prašymo atverti Lietuvai euro zonos duris, M.Starkevičiūtė teigė, jog situacija keičiasi visoje Europoje, todėl infliacijos barjeras gali nebebūti toks neįveikiamai aukštas.

“Mastrichto infliacijos kriterijus taip pat kinta ir jau dabar siekia 2,8 proc. Manau, kad Lietuva turi siekti euro 2008-aisiais, o ne 2009-aisiais, nes tai daryti leidžia ekonominiai rodikliai. Be to, tai labai svarbu strategiškai. 2008-aisiais eurą ketina įsivesti Estija ir Slovakija, taip pat priskiriamos mažųjų šalių grupei.

Reikia pradėti aktyviai dirbti ir įgyvendinti naują euro įvedimo planą. Lietuvos ekonomikoje vadinamasis lagas - terminas, per kurį politiniai sprendimai duoda ekonominius rezultatus, yra 9 mėnesiai. Jei dabar pradėsime programą įgyvendinti, kitų metų viduryje turėsime norimus rezultatus”, - dėstė M.Starkevičiūtė.

Paprašyta patikslinti, kokias priemones ji rekomenduoja naujam euro zonos šturmui, EP narė sakė, kad pirmiausia reikėtų daugiau dėmesio skirti monopoliniams ūkio sektoriams ir sumažinti jų diktuojamas kainas.

“Pirmiausia kainas reiktų mažinti energetikos ūkyje, finansinių paslaugų sektoriuje, kur paslaugų kainos nepagrįstai didelės. Tarkim, dabar svarstoma mokėjimų direktyva, kurioje siūloma liberalizuoti finansinių paslaugų sektorių ir mokėjimo korteles, pinigų pervedimus leisti atlikti ne tik bankams, bet ir visoms atitinkamas licencijas turinčioms įmonėms. Taip padidėtų konkurencija, ir gyventojų išlaidos gerokai sumažėtų. Jei būtų mokesčiais protingai reguliuojama nekilnojamojo turto rinka, jos žaidėjai taip pat negautų 90 proc. dydžio pelnų, žmonės mokėtų mažiau, o poveikis makroekonominiams rodikliams būtų kitoks”, - sakė EP narė.

Konkuruoja tarpusavyje

M.Starkevičiūtės teigimu, Lietuvos atstovų aktyvumo trūksta beveik visose srityse, kurios gali turėti įtakos šalies infliacijai. Antai vienintelė valstybė, nepateikusi savo pastabų dėl būsto kreditavimo, yra Lietuva. Tas pats yra ir su farmacininkų, antstolių bei notarų paslaugomis.

“Aš pati kreipiausi į Lietuvos notarų ir advokatų rūmus klausdama jų pozicijos, tačiau sulaukiau atsakymo, kad ši esą yra tokia pat, kaip ES advokatūros. Tai anekdotas, nes ES yra dvi priešingos - anglų ir prancūzų - stovyklos, kurios tarpusavyje kariauja dėl principinių nuostatų. Vadinasi, mūsų advokatai net nežino, dėl ko ginčijamasi”, - stebėjosi M.Starkevičiūtė.

Ji spėjo, kad informacijos apie svarbiausius ES vykstančius procesus aukšti mūsų šalies pareigūnai kartais nežino todėl, kad tarpusavyje konkuruoja kai kurios valstybės institucijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.

“Apskritai Lietuva išsiskiria iš kitų ES šalių savotišku mazochizmu, kai apie visas tikras ar tariamas vidaus problemas stengiamės kuo garsiau trimituoti visai Europai. Sakykim, skaitant straipsnius apie ES paramos panaudojimą susidaro įspūdis, jog Lietuvoje tai yra didžiausių sukčių veiklos sritis. Tuo tarpu analizuojant oficialias ataskaitas paaiškėja, kad kitose šalyse bėdų yra nepalyginamai daugiau. Mūsų nuodėmės tikrai ne pačios didžiausios.

Antai lig šiol nepavyksta gauti ataskaitų, kaip ir kam panaudotos didžiulės lėšos, skirtos nuo cunamio nukentėjusioms šalims. Spėjama, kad dabartinis konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos taip pat didele dalimi susijęs su ES lėšų panaudojimu, kadangi pastarojoje šalyje į valdžią karingi radikalai atėjo po to, kai žmonės neapsikentė buvusių vadų elgesio su ES parama”, - tikino M.Starkevičiūtė.

Oficialūs sprendimai - rudenį

Finansų ministro patarėjas Ričardas Slapšys, savo ruožtu vertindamas EP narės raginimus kuo skubiau brautis į euro zoną, pastebėjo, kad tai daryti galima tik kruopščiai išanalizavus ekonominius rodiklius ir pagrindines ūkio raidos tendencijas. Tai padaryti ir parengti naują euro įvedimo planą ketinama rudenį.

“Žongliruoti datomis ir skaičiais galima, tačiau neturint makroekonominių prognozių tai tiek pat naudinga, kiek burti iš kavos tirščių”, - sakė R.Slapšys.

Finansų ministro patarėjas paneigė M.Starkevičiūtės teiginius, esą Lietuvos atstovai buvo pernelyg pasyvūs svarstant euro įvedimo klausimą. Jis redakcijai atsiuntė Zigmanto Balčyčio kalbą, pasakytą birželio 7-ąją ECOFIN susitikime.

“Kaltinimų, smerkimo ar panašių dalykų nebuvo, tačiau mūsų oficiali pozicija, laikantis politinės etikos, tikrai buvo išsakyta”, - patikino R.Slapšys.