Lanksčiai ar pusiau lanksčiai, t. y. ne biure, Lietuvoje dirba kas penktas darbuotojas. Technologijos, paslaugų sektoriaus plėtra ir kiti pokyčiai lemia, kad toks darbo stilius lietuviams tampa vis priimtinesnis.

Svajoja 20 proc. darbuotojų

Neseniai bendrovės ,,Sprinter tyrimai" atliktas dirbančių Lietuvos gyventojų tyrimas dėl darbo grafiko lankstumo atskleidė, kad šiuo metu lanksčiai arba pusiau lanksčiai dirba apie 20 proc. mūsų šalies gyventojų, t. y. maždaug penktadalis lietuvių nėra fiziškai prisirišę prie konkrečios darbo vietos biure ir darbams atlikti dažniau renkasi sau patogesnį laiką.

Tokia pat dalis dirbančių mūsų šalies žmonių norėtų pasinaudoti šia galimybe, tačiau kol kas jos neturi. Tam įtakos visų pirma turi nusistovėjusios daugumos Lietuvos įmonių tradicijos ir atitinkama vidinė organizacijų kultūra.

Priežastys – natūralios

Vis dėlto lankstusis darbo stilius Lietuvoje populiarėja. Tai lemia tiek ilgametėje perspektyvoje ryškus mūsų šalies gyventojų užimtumo paslaugų sektoriuje daugėjimas, tiek spartėjanti technologijų pažanga, kai mobilieji įrenginiai vis dažniau gali pakeisti įprastą biuro įrangą.

Dar viena lanksčiojo darbo stiliaus populiarėjimo priežasčių – kultūriniai pokyčiai, vidinės komunikacijos įpročių permainos ir didėjantis suvokimas, kad tinklinis organizacijų valdymo modelis naudingas.

Penktadienį Lanksčiojo darbo stiliaus dienų diskusijoje dalyvavęs „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golodas pabrėžė, kad savotiškos laisvės pasirenkant darbo stilių atsiradimas ir paplitimas yra tarsi tam tikras natūralus visuomenės atsakas į neišvengiamus kultūrinius bei technologinius pokyčius.

„Matome besikeičiančius bendravimo standartus ir tai, kad pačios įmonės skatinamos išnaudoti kitą darbo aplinką ir pritaikyti ją prie naujos, besikeičiančios struktūros, besikeičiančios veiklos, – teigė A.Golodas. – O žiūrėdami į pačius darbuotojus pastebime, kad kuo toliau, tuo labiau jų reikalaujama derinti asmeninį ir darbinį gyvenimą.“

T. y. galimybės dirbti ten, kur jiems reikia, ir derinti darbinę veiklą su asmeniniais dalykais.

„Visas šias galimybes gali suteikti lankstusis darbo stilius ir būtent dėl jo įmonės gali pasiekti daug efektyvesnių, geresnių rezultatų. Kalbėdami apie lanksčiojo darbo stiliaus naudą matome būtent augantį darbo efektyvumą“, – kalbėjo jis.

Darbo kodeksas – ne kliūtis?

Norint suteikti darbuotojams galimybę iškeisti įprastą darbo stalą į patogų namų fotelį svarbu išlaikyti atitinkamą pusiausvyrą.

Verta nepamiršti ir to, kad Darbo kodeksas galioja visiems – nepriklausomai nuo to, kaip toli organizacijos kultūra yra pažengusi tinklinės organizacijos link.

Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės pavaduotoja Eglė Radišauskienė priminė, kad mūsų šalyje egzistuoja plačios teisinės galimybės dirbti lanksčiai.

„Tikrai pasisakome už tai, kad darbdavys ir darbuotojas rastų subalansuotą sprendimą, tačiau bet kokiu atveju pirmiausia turėtų būti užtikrintos darbuotojų socialinės garantijos, jų teisės, jų interesai. Ir visgi lankstusis darbo stilius yra išeitis – ypač tada, kai tiek darbdavys, tiek darbuotojas privalo pasiekti tam tikrą kompromisą. Kai kalbame apie lankstų darbą, tai visiškai nereiškia, kad omenyje turime tik nuotolinį darbą. Juk iš esmės visa tai telpa į darbo sutarčių formas, yra apibrėžiama darbo laiko sąvoka, – teigė ministerijos atstovė. – Taip pat norėčiau pasakyti, kad ir dabar įmonės gali labai plačiai naudotis joms suteikiamomis galimybėmis dirbti lanksčiai. Juk galime turėti lankstų darbo laiką vien dėl to, kad turime galimybę sudaryti individualius darbo grafikus.“

E.Radišauskienė pridūrė, kad darbuotojas gali rinktis ir vadinamąjį „ne visą darbo laiką“, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokia pasirinkimo galimybė Lietuvoje nepopuliari.

„Nors galimybė dirbti ne visą darbo laiką iš esmės yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal nusistovėjusią praktiką ir turimą teisinę bazę už ne visą darbo laiką mokama proporcingai, o žinodami vidutinio darbo užmokesčio dydį Lietuvoje suvokiame, kodėl darbuotojui tai neatrodo naudinga“, – sakė valdininkė.

Variklis – augantis pasitikėjimas

Labai svarbu atkreipti dėmesį į aiškiausią saugiklį, dėl kurio „lankstesnis“ darbuotojas gali išvengti tapatinimo su „atitrūkusiu nuo grandinės“ organizacijos sraigteliu.

Šis saugiklis įvardijamas kaip naujoji poindustrinės visuomenės darbo rinkos valiuta – pasitikėjimas. Apie tai užsiminė ir asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

„Atsakomybė, perduodama darbuotojui, kuo toliau, tuo labiau auga, – pabrėžė jis. – Ypač paslaugų sektoriuje matome aiškią tendenciją, kad vadovas nėra tas žmogus, kuris nuolat prižiūri ir kontroliuoja, – asmeniškai darbuotojui šioje vietoje dabar perduodama itin daug.“

Pasak A.Plečkaičio, lankstusis darbo stilius labiausiai palaikomas tose įmonėse, kuriose išsivysčiusi aiški delegavimo kultūra. Statistika akivaizdžiai rodo, kad įmonės tuo naudojasi ne tik samdydamos vadinamuosius kūrybininkus, bet ir tuos, kurių darbo specifika susijusi su analitinio pobūdžio uždaviniais ar informacijos apdorojimu.

„Daug dalykų šiais laikais gali būti daroma gana lanksčiai“, – apibendrino „Infobalt“ atstovas.

„Yahoo“ parginė darbuotojus į biurą

Kai lankstusis darbo stilius, atrodo, populiarėja visame Vakarų pasaulyje, vasario pradžioje interneto ir programinės įrangos milžinė ,,Yahoo" sulaužė jau ne pirmą dešimtmetį Silicio slėnyje įprastą tvarką ir nukreipė modernios tradicijos raidą visiškai priešinga kryptimi – nuo birželio korporacija primygtinai ragina didžiąją dalį namuose dirbančių žmonių persikelti į bendrovės biurą.

,,Yahoo„ vadovė Marissa Mayer šį sprendimą aiškino būtent didesniu dėmesiu bendrovės organizacinei kultūrai. ,,Geriausių darbuotojų pritraukimas į ,,Yahoo“ yra vienas pagrindinių mūsų prioritetų, taigi pradėjome vykdyti kelias iniciatyvas, kurių tikslas įrodyti, kad ,,Yahoo„ gali būti pati geriausia darbovietė“, – teigė ji.

„Google“ rojus

Vienu geriausių pasaulyje darbdavių įvardijama interneto bendrovė ,,Google" garsėja tuo, kad turi didžiulį lanksčiuoju darbo stiliumi triūsančių darbuotojų tinklą.

Tačiau kartu bendrovė skiria didžiules lėšas savo biurų patalpoms įrengti ir dailinti. Biurai įkurdinami geriausiose miestų vietose – „Belgrave House“ pastate Londone, „Gordon House“ Dubline arba „Torre Picasso“ Madride. Korporacijos atstovai visada pabrėžia, kad ,,Google" biurai siūlo geriausias darbo vietas, nors dauguma darbuotojų gali atlikti jiems pavestas užduotis nesirodydami ten beveik niekada.