Tyrimų instituto "Social Dynamics International" partneris

Šiandien Vokietijos federalinis konstitucinis teismas sprendžia neeilinį klausimą – ar suspenduoti 500 mlrd. eurų Europos stabilumo mechanizmo (ESM) veiklą. Jau keturiolika iš septyniolikos euro zonos šalių ratifikavo ESM steigimo sutartį, liko tik trys – Vokietija, Italija ir Estija. Estijos balsas neturi veto teisės dėl to, kad jos indėlis neviršija 10 proc. viso fondo vertės. Tačiau didžiausią grėsmę kelia Vokietija, kurios mokesčių mokėtojai labiausiai iš visos ES nenori prisidėti prie pietinių valstybių gelbėjimo fondo. Prognozuojama, kad teismo sprendimas neturėtų būti radikalus, ir fondo steigimo sutartis turėtų būti ratifikuota, tačiau su papildomomis kontrolės sąlygomis. Vokietija greičiausiai sieks sustiprinti fiskalinę kontrolę ir ES institucijų galią prieš tas šalis, kurios kreipsis į ESM pagalbos.

Kitas ypač svarbus įvykis šiandien – Europos Komisijos (EK) pirmininko José Manuelio Barroso pažadas, kad EK pateiks ES fiskalinės ir bankinės integracijos strategiją, kuri, pasak jo, turėtų padėti išspręsti krizę ir tęsti ES federacinės sąjungos kūrimą. Šis EK žingsnis neįvertintas, nes būtent jis yra esminis įvykis, kuris nurodys politines ES strategijos gaires. Pinigų spausdinimo žaidimai nieko neišspręs, tik pridarys dar daugiau bėdų ir nupirks ypač brangaus laiko.

Taip pat šiandien Olandijos piliečiai dalyvauja referendume dėl to, ar leisti parlamentui pradėti tyrimą dėl ES galių išplėtimo ir vetuoti pastaruosius Europos institucijų veiksmus, sustiprinančius narių biudžetų kontrolę.

Penktadienį vyks Europos finansų ministrų susitikimas Kipre. Per jį dėliojami tolesni bloko veiksmai krizės sprendimo klausimu. Susitikimo darbotvarkę gali smarkiai pakoreguoti šiandienos įvykiai, galintys sujaukti Europos viršūnių planus. Didžiausia galima grėsmė – nepakankamai įvertintas EK pasiūlymas ir visiškai technokratiškas sprendimas spausdinti eurus. Atrodo, kad į pagrindinę Europos centrinio banko kėdę atsisėdęs italas sugebėjo pakreipti visos ES vairą į pietinių valstybių pusę. Nors pagrindinės problemos yra augimo sustojimas ir nedarbas, o valstybių skolos – tik padarinys, tačiau visas dėmesys nukreiptas į antrojo sprendimą. EK vaidmuo ir dėmesys jai turėtų būti ne mažesnis nei dabar skiriamas Europos centrinio banko veiksmams.