Nors viešojoje erdvėje netrūksta istorijų apie telefoninių sukčių apgautus žmones, lietuviai iš jų, rodos, nesimoko. Apgautų gyventojų skaičius auga neregėtu mastu.

Nauja gudrybė

Vakar Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje buvo pasakojama, kaip dažniausiai veikia telefoniniai sukčiai ir ką daryti, kad nuo jų apsisaugotume.

„Mūsų duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį nuo telefoninių sukčių nukentėjusių buvo tiek, kiek pernai per daugiau kaip pusę metų“, – teigė SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Pasak jo, apgavysčių skaičius ne tik didėja, bet sukčiai suranda naujų būdų, kaip įtikinti žmones atskleisti savo asmens duomenis.

Prieš porą metų sukčiai sugalvojo naują gudrybę – prisistatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais. Tai naudojama iki šiol. Žmogui paskambinę sukčiai prisistato tikro pareigūno vardu ir pavarde. Negana to, gavę prisijungimo prie elektroninio banko duomenis, sukčiai dažnai ne tik pasisavina sąskaitoje esančius pinigus, bet ir sąskaitos savininko vardu paima greitąjį kreditą.

Trūksta žinių

Taip pat, A.Šapolos teigimu, daugelis sukčių yra asmenys, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigose. Todėl jiems reikia pagalbininkų, į kurių sąskaitą būtų pervesti apgauto žmogaus pinigai. Iš ten jie per kelias minutes išimami. SEB banko Prevencijos departamento direktorius sakė, kad bankas dažniausiai susisiekia su tokia apgaule įtariamais žmonėmis ir bando išsiaiškinti pinigų gavimo aplinkybes.

Jo tvirtinimu, daugelis tokių sąskaitų savininkų puikiai supranta padedantys sukčiams. Tačiau yra buvę atvejų, kai pinigai būdavo pervedami į kalinių giminaičių sąskaitas jiems to net nežinant. Tokiais atvejais žmonės savanoriškai grąžino pinigus.

Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė daktarė Kristina Vanagaitė tvirtino, kad sukčiams apgauti žmones pavyksta dėl kelių priežasčių. Viena jų – informacijos trūkumas. Žmonės per mažai žino apie sukčių apgaulės būdus.

Be to, dažniausiai apgaunami vidutinio amžiaus asmenys. Šios amžiaus grupės žmonės neturi pakankamai žinių, kaip veikia elektroninės paslaugos. Taip pat labai svarbu tai, kad patekę į stresinę situaciją žmonės dažnai daro neracionalius sprendimus, pasiduoda įtakai.

Todėl, kai skambinantis pašnekovas verčia atlikti skubų sprendimą, psichologė pataria tiesiog paprašyti paskambinti vėliau. Per tą laiką žmogus galės racionaliai įvertinti situaciją. Jei to padaryti nepavyksta, ji siūlo kuo daugiau klausinėti, kad būtų galima įsitikinti, ar nebandoma apgauti.

Nesaugome duomenų

Vilniaus Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius Marius Laurinaitis atkreipė dėmesį į šiek tiek kitą šios problemos aspektą.

„Mes esam linkę labiau saugoti tai, ką turime fizinėje erdvėje, tarkime, savo popierinius dokumentus, bet elektroninius savo duomenis, prisijungimo duomenis, kurie nėra fiziniai, mes traktuojame nevienodai, nelygiaverčiai kaip fizinius duomenis“, – sakė M.Laurinaitis.

Jis teigė, kad esame įpratę ir suprantame, jog negalime kam nors atiduoti savo asmens tapatybės kortelės ar kitų asmeninių dokumentų. Suprantame, kad juos turime saugoti. Tačiau elektroninėje erdvėje esančius duomenis traktuojame kitaip ir sutinkame juos patikėti pašaliniam asmeniui.

M.Laurinaičio teigimu, jei žmogus sutinka savo prisijungimo duomenis pasakyti šeimos nariui ar draugui, jis tikrai juos atskleis ir FNTT pareigūnu prisistačiusiam asmeniui.

Konferencijos dalyviai patarė sulaukus įtartino skambučio nesinervinti ir racionaliai įvertinti situaciją. Jei pokalbio metu įsitikinama, kad skambina telefoniniai sukčiai, – nedelsiant nutraukti pokalbį. Prireikus – kreiptis į policiją.

Jie perspėjo, kad policijos, bankų ar kitų valstybinių ar privačių organizacijų atstovai niekada neprašo elektroninės bankininkystės sistemos prisijungimo duomenų.