Įstatymų pančiojami kultūros įstaigų vadovai priversti juos ignoruoti

Filharmonijų, teatrų, bibliotekų, muziejų direktoriai keiksnoja prieštaringus įstatymus. Jiems tenka gudrauti samdant menininkus, o Kultūros ministerijos siūlomi atlyginimų koeficientai yra daug mažesni nei Vyriausybės nustatyta minimali alga.

Kas pigiau pagros?

Teatrai, kultūros centrai, filharmonijos, galerijos yra priskiriami paslaugų tiekėjų kategorijai. Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta sakė, kad tai sukuria daug absurdiškų situacijų. „Pagal įstatymus mes turime skelbti viešąsias apklausas, kai norime pakviesti koncertuoti atlikėjus, - kalbėjo jis. - Tarkime, jei pageidaujame, kad koncerto salėje grotų smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, privalome pildyti apklausos protokolus. Vadinasi, Laisvės alėjoje muzikuojantis žmogus gali pasiūlyti kelis kartus mažesnę kainą ir pagal viešųjų pirkimų tvarką reikėtų rinktis pastarąjį“.

Vadovas prisipažino, kad pildo apklausos protokolus tik formaliai ir nesiūlo konkursuose dalyvauti kitiems atlikėjams. „Juk kūriniai turi savo specifiką, kai, pavyzdžiui, reikalingas tam tikras solisto balsas ir pasirinkimą lemia ne jo kaina, o savybės“, - aiškino J.Krėpšta.

Jis minėjo, kad tenka ignoruoti viešųjų prikimų įstatymą, kai kviečiamos užsienio žvaigždės. „Prieš jų atvažiavimą turėtume rengti apklausas dėl viešbučių, bet garsenybės turi savų reikalavimų ir negi jiems aiškinsi, kad apsistotų ten, kur pigiau“, - šypsojosi J.Krėpšta. Jis sakė, kad esant tokiai tvarkai kultūros įstaigos gali atsidurti teisme, jei to panorėtų pigesnį variantą pasiūlęs konkurso dalyvis.

Įstatymo neįmanoma laikytis

Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Leleiva irgi mano, kad kultūros įstaigos apkraunamos tuščiu darbu. „Dailininkui skiriu tam tikrą sumą kurti dekoracijoms ir jis renkasi medžiagas, vaikšto į parduotuves, ieško, kas jam geriausiai tinka įgyvendinti užduotį. Negi menininkas kas kartą turi pas mane bėgioti dėl apklausos protokolų, juk tai visiškas absurdas“, - kalbėjo jis.

A.Leleivos nuomone, laikantis viešųjų pirkimų įstatymo būtų neįmanoma suformuoti kūrybinio kolektyvo. „Režisierius vienas sprendžia, kokį aktorių skirti vaidmeniui, nes mene svarbiausia yra rezultatas, o ne kaina, - teigė generalinio direktoriaus pavaduotojas. –Tokiais atvejais protokole rašome, kad perkame iš vieno šaltinio, nes kiti neatitiko kriterijų ir panašiai, bet tai tikra laiko gaišatis“.

Viešųjų pirkimų tarnybos juriskonsultė Alvyda Janulienė mano, kad rengti apklausas kultūros įstaigoms neturėtų būti didelė problema. „Pagal viešųjų konkursų įstatymą vykdant pirkimus iki 75 tūkst. litų galima taikyti vadinamąją įprastąją komercinę praktiką, kai paslaugos teikėjas pats rengia konkursą, - aiškino ji. – Suprantu, kad tai papildomas darbas, bet tokie yra įstatymai ir jų reikia laikytis“.

Siūlo mokėti mažiau nei minimumą

Kultūrininkai stebisi ir kitais neatitinkančiais šių dienų realybės, bet turinčiais juridinę galią Vyriausybės dokumentais. Valstybės išlaikomų kultūrinių organizacijų vadovai, nustatydami darbuotojų atlyginimus, vadovaujasi Kultūros ministerijos įsakymu, kuriame pateikiami algų koeficientai. Kauno apskrities bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas sakė, kad bibliotekininkai, vartydami prieš dvejus metus patvirtintą Vyriausybės dokumentą, tarpusavyje dažnai jį vadina visiška nesąmone. „Nustatydamas atlyginimus aptarnaujančiam personalui, kurį sudaro darbininkai, buhalteriai, kiti bibliotekos administracijos darbuotojai, galėčiau jiems už visą etatą skirti 484 litus ir tai neprieštarautų Kultūros ministerijos dokumentui, - stebėjosi direktorius. – Žinoma, vadovai moka ne mažesnį, nei nustatytas minimalus atlyginimas, tačiau įsakyme aiškiai parašyta, kad biudžetinių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimus vadovai gali skirti pagal pateiktus minimalius, vidutinius arba maksimalius koeficientus“.

Minimalūs koeficientai, kurie paskelbti 2004 metų „Valstybės žiniose“ ir tebėra galiojantys kultūros įstaigoms, yra nuo 4,21. Tai sudaro 484,15 litų.

Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Antonas Kviatkovskis sakė, kad negali pakomentuoti šio prieštaringo ministerijos įsakymo. „Galiu tik patvirtinti, kad bet kurios organizacijos, įstaigos vadovas neturi teisės mokėti mažesnį nei minimalus atlyginimas visu etatu dirbančiam žmogui, kitu atveju jam gresia bauda nuo 500 iki 5 tūkst. litų“, - sakė jis. Minimali mėnesio alga yra 550 litų, o nuo liepos mėnesio ji bus 600 litų.

Pasenusį įsakymą žada keisti

Kalbinti kultūros įstaigų vadovai tvirtino, kad ir maksimalūs koeficientai yra labai maži. „Teatro generalinio direktoriaus pavaduotojo atlyginimas yra apie du minimumai, - kalbėjo jis. - Kultūros įstaigose apskritai mažos algos ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu pajamos mažai skiriasi nuo sargo ar valytojos“.

A.Samėnas minėjo, kad atlyginimų fondas kultūros įstaigoms paskiriamas skaičiuojant vidurkį tarp minimalaus ir maksimalaus koeficientų. „Todėl gauname labai nedaug lėšų algoms. Pavyzdžiui, Kauno apskrities viešoji biblioteka neturi elektriko, nes kvalifikuoto specialisto už kelis šimtus nepasamdysi“, - aiškino direktorius.

Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėja Veronika Virganavičiūtė pripažino, kad prieš dvejus metus išleistas ministro įsakymas yra pasenęs. „Situacija keičiasi kosminiais tempais ir nespėjame kaskart pakeisti dokumento, tačiau Socialinių reikalų ir darbo ministerijai jau pateikėme naują įsakymo projektą, kuriame bus padidinti senieji koeficientai“, - teigė ji.