Įpusėjus bankroto procedūrai, Kauno popieriaus fabrikui jau surastas naujas šeimininkas
Daugiau kaip metus neveikiantis Kauno popieriaus fabrikas gali būti atgaivintas. Pastarąjį pusmetį vykdant šios bendrovės bankroto procedūras atsirado įmonė, nupirkusi visus fabriko įrenginius bei pagrindinius pastatus. Nors kol kas naujasis savininkas neįvardijamas, tačiau lieka mažai abejonių, kad toks turtas būtų įsigytas nesiekiant atnaujinti popieriaus gamybą.
Mokami atlyginimai darbininkams
Fabriką administruojančios bendrovės - Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro - direktorius Aurimas Valaitis praėjusių metų vasarą pradėtas bankroto procedūras įvertino kaip gana sklandžias ir sėkmingas. Kaip tik vakar pradėta galutinai atsiskaityti su fabriko darbininkais, kuriems įsiskolinimai už nesumokėtus atlyginimus buvo išaugę iki 2,25 mln. litų. Dalis pinigų 439 darbuotojams jau buvo anksčiau išmokėta, o per artimiausias savaites tikimasi su jais visiškai atsiskaityti.
Dalis šių lėšų buvo gauta iš Garantinio fondo, taip pat panaudojome pinigus, gautus pardavus kilnojamąjį ir nekilnojamąjį įmonės turtą, - sakė A.Valaitis.
Jis patvirtino, jog atsirado pirkėjas, įsigijęs visus fabriko įrengimus bei pagrindinius pastatus. Popieriaus gamybos įranga parduota už 1,5 mln. litų, o pastatai - už 6 mln. litų.
A.Valaitis atsisakė konkrečiai įvardyti fabriko turtą įsigijusią įmonę ir tvirtino nežinantis jos tolesnių planų. Jis nesutiko nurodyti, ar merdinčiu objektu susidomėjo mūsų šalies verslo atstovai, ar užsienio investuotojai. Komercinės paslapties skraistę žadama praskleisti ne anksčiau kaip vasario pradžioje.
Kol kas parduoto fabriko teritorijoje jokių permainų nesijaučia. Čia budintys sargai nustebo iš žurnalistų išgirdę, jog ir pastatai, ir įrengimai turi naujus šeimininkus.
Kalbintas buvęs fabriko darbininkų profesinės sąjungos vadovas Vaclovas Viršyla taip pat teigė tik girdėjęs kalbas apie naujų šeimininkų ketinimus atgaivinti gamybą. Tokios perspektyvos, anot V.Viršylos, nudžiugintų buvusius fabriko darbininkus, nors du trečdaliai jų jau susidaro kitus darbus.
Kreditoriai tebelaukia
Praėjusių metų gegužę, kai fabrikui buvo iškelta bankroto byla, įmonės ilgalaikis turtas buvo vertinamas beveik 18 mln. litų. Skolos, be 2,25 mln. litų darbininkams neišmokėtų atlyginimų, dar 50-iai kreditorių siekė 10,9 mln. litų. Tarp bankrotą fabrikui inicijavusių kreditorių buvo ir Sodra, kuriai skolos praėjusių metų pradžioje buvo išaugusios iki 2,5 mln. litų.
Su pagrindiniais kreditoriais - Sodra ir Valstybine mokesčių inspekcija - kol kas nepradėta atsiskaityti.
Situacija buvo pakankamai įtempta, tad pirmiausia siekėme atsiskaityti su darbininkais, kuriems įsipareigojome kiek galima greičiau išmokėti atlyginimus. Planuojame dar šiemet baigti bankroto procedūras, kad bankrutuojančios bendrovės finansiniai įsipareigojimai nepadidėtų, - teigė A.Valaitis.
Bendrovei nelabai sekasi parduoti susikaupusios produkcijos - sąsiuvinių, popieriaus bei kitų prekių, kurių kokybė yra gana prasta, o kaina pernelyg didelė.
Prieš iškeliant bankroto bylą, įmonės vadovybės vedama politika nebuvo paremta ekonominiais paskaičiavimais. Yra požymių, kad fabrikas buvo tyčia vedamas prie bankroto, - užsiminė administruojančios bendrovės vadovas.
Dėl tyčinio bankroto kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus, kurie tebeatlieka tyrimą.
Krizė brendo ilgai
Fabriko žlugimą pagreitino ir nuolatos kilę konfliktai tarp įmonės vadovų bei darbininkų. Pastarieji siekė kuo greičiau pradėti oficialias bankroto procedūras, nes buvo praradę viltį atgauti beveik metus nemokėtus atlyginimus. Dar 2001 metų vasarą kelis kartus streikavę ir gamybą stabdę darbininkai kaltino pagrindinį įmonės akcininką, verslininką iš Izraelio Michailą Mamliną tyčia sužlugdžius fabriką (jis valdo apie 40 proc. įmonės akcijų, 31 proc. priklauso Turto fondui, likusi dalis - smulkiesiems akcininkams). Nors M.Mamlinas ir jo paskirti vadovai žadėjo padidinti gamybos apimtis, tačiau darbininkai trimis pamainomis dirbo vos kelis mėnesius. Pinigų už pagamintą produkciją taip ir nesulaukta.
Darbininkų nepasitenkinimui augant, gamyba buvo sustabdyta, o už didėjančius įsiskolinimus komunalinėms įmonėms fabrike buvo nutrauktas vandens bei elektros tiekimas, liko nešildytos patalpos. Didžioji dalis darbininkų buvo atleisti dar iki praėjusių metų liepos pradžios.
Rusijos krizės neįveikė
Iki 1998 m. fabrikas dirbo pelningai, didžioji dalis pagamintos produkcijos keliavo į Rusiją, Ukrainą, kitas NVS šalis, Izraelį. Vėliau prasidėjo nuosmukis - dėl Rusijos krizės beveik tris kartus sumažėjo gamybos apimtys, prasidėjo ilgalaikės fabriko prastovos.
Pagrindinė fabriko produkcija - mokykliniai sąsiuviniai - tapo nepaklausi net mūsų šalyje, o vietinę rinką užplūdo analogiška, tačiau pigesnė produkcija iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, net egzotinių Rytų valstybių.
Praėjusiais metais bankroto procedūras pradėjusi vykdyti bendrovė priėjo prie išvados, jog anksčiau ar vėliau didėjančios gamybos išlaidos fabrikui būtų tapusios nepakeliamos. Įmonė vis tiek būtų bankrutavusi trūkstant apyvartinių lėšų ne tik technologiniams įrengimams atnaujinti, bet net ir žaliavai įsigyti.
Finansinė analizė atskleidė ir daugiau fabriko žlugimo priežasčių, tarp kurių minima prasta kredito politika, kai nesugebėta išieškoti pinigų už parduotą produkciją. Įmonę smaugė ir nurašytos skolos, kurių per ketverius metus nuo 1998 metų buvo nurašyta net už 2 mln. litų. Be to, fabriko mokumą mažino delspinigiai - vien tik Sodrai 1997-2001 m. jų priskaičiuota 3,7 mln. litų.
Nuo 1999 iki 2002 kovo 1 d. Kauno popieriaus fabriko grynasis nuostolis pasiekė 16,4 mln. litų.
Šiais metais Kauno popieriaus fabrikas būtų minėjęs savo veiklos 70-metį. 1933 metais jį įkūrė Švedijos degtukų akcinė bendrovė. 1940-aisiais nacionalizuotas fabrikas ilgus dešimtmečius buvo vadintas poeto J.Janonio vardu, kurio neteko po privatizacijos 1993 metais.
Naujausi komentarai