Augančios importuojamų gamtinių dujų kainos koreguoja šilumos energijos tarifus šalies gyventojams. Šilumininkų teigimu, drastiškų šilumos kainos svyravimų būtų išvengta, jei valstybė imtųsi skatinti biokuro plėtrą.

Vilniuje – brangesnė šiluma

Gamtinių dujų kainos augimas lems aukštesnę šilumos kainą Vilniuje. Sostinę šildanti bendrovė "Vilniaus energija" nuo gruodžio 1 d. taikys 19,04 cento už 1 kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šilumos energijos kainą.

Išaugus gamtinių dujų kainai, šilumos energijos tarifas vilniečiams gruodį bus 7,8 proc. didesnis nei spalį ir lapkritį, kai sudarė 17,66 cento už 1 kWh (be PVM). Gamtinės dujos brango nuo 637,47 iki 698,08 lito už 1000 kub. m. Mazutas brango nuo 662,91 iki 1122,2 lito už toną.

Kas mėnesį keisti kintamąją šilumos kainos dalį, atsižvelgiant į faktines kuro – gamtinių dujų ir mazuto – kainas, leidžia 2009 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas.

"Kylant naftos kainoms, brango ir gamtinės dujos – šiuo metu pagrindinis kuras šilumos energijai gaminti. Tai padidino kintamąją šilumos kainos dalį", – sakė sostinę šildančios bendrovės "Vilniaus energija" komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Kintamoji kainos dalis, skirta gamtinėms dujoms įsigyti, nuo gruodžio 1 d. sudarys 12,89 cento už 1 kWh, spalį ji sudarė 11,51 cento už 1 kWh. Pastovioji kainos dalis, kurią sudaro "Vilniaus energijos" sąnaudos, jau penkerius metus beveik nekito ir toliau bus 4,81 cento už 1 kWh.

Į šilumos tarifą nuo spalio 1 d. įtraukta ir trečioji 1,34 cento už 1 kWh dalis. Ji kompensuoja "Vilniaus energijos" nuostolius, patirtus ankstesnei miesto valdžiai, vadovaujamai buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso, laiku neperskaičiavus šilumos kainos.

Kryptingai investuoja

"Dedame visas pastangas siekdami užtikrinti stabilų šilumos tarifą ir kryptingai investuojame į platesnį biokuro naudojimą Vilniuje", – teigė R.Germanas. Vietos biokuras yra ne tik pigesnis, bet ir nuo 40 iki 80 proc. švaresnis už importuojamas gamtines dujas ir mazutą.

"Vilniaus energija" iki 2011 m. numato modernizuoti ir biokurui deginti pritaikyti Naujosios Vilnios katilinę. Šis žingsnis leis CO2 emisijas sumažinti apie 17 tūkst. t per metus, gamtinių dujų sunaudojimą – 7,4 tūkst. t naftos ekvivalento (tne) per metus, mazuto – 274 tne per metus.

Sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą "Vilniaus energijai" leido ir 2006 m. įrengtas biokuru kūrenamas kogeneracinis katilas. Į didžiausią Baltijos šalyse tokio tipo katilą, kurio galingumas siekia 60 MW, bendrovė investavo 34 mln. litų.

Anot R.Germano, vienintelis būdas mažinti Vilniaus priklausomybę nuo importuojamo kuro ir šilumos kainos svyravimus kintant gamtinių dujų kainai yra platus pigesnio vietos biokuro – miško kirtimo atliekų, šiaudų ir komunalinių atliekų – taikymas energijos gamyboje.

Vietos kuras – pigesnis

"Būtina skubiai pradėti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ne žodžiais, o darbais. Faktas, kad vietos kuro ištekliai pūva miškuose, laukuose ir sąvartynuose, o šilumos tiekėjai priversti brangiai importuoti kurą iš Rusijos, yra nepateisinamas", – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo teigimu, perėjimas nuo importuojamo iškastinio kuro, kurio kainų neįmanoma prognozuoti, prie pigesnio ir švaresnio vietos kuro turi tapti valstybiniu prioritetu. "Būtina pašalinti visus biurokratinius barjerus, trukdančius efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę", – teigė V.Stasiūnas.

Anot jo, iki šiol biokuro katilines savo lėšomis diegiantys šilumos tiekėjai nesulaukia jokios valstybės paramos, jokios iniciatyvos nesulaukiama ir iš atsakingų Aplinkos ir Ūkio ministerijų valdininkų.

"Nuo pat tada, kai buvo atgauta šalies nepriklausomybė, besitęsiantis valdininkų neveiklumas generuoja lėšų švaistymą brangesniam importuojamam kurui pirkti, o tuo pačiu – didesnes šilumos kainas Lietuvos gyventojams. Raginame valstybę siekti politinio sprendimo, kuris leistų šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 m. užauginti iki 70 proc., o 2020 m. – iki 85 proc.", – teigė V.Stasiūnas. Šiuo metu iš biokuro pagaminama vos 18 proc. šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.