Įmonės vadovas neigia, kad garsioje bendrovėje įgyvendinamas neskaidraus verslo scenarijus

Po gana sėkmingų verslui praėjusiųjų metų nemažai šalies įmonių svarsto, kaip paskirstyti pelną, mokėti dividendus ar ne. Viena stambiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių “Utenos mėsa” artimiausius dvejus metus dividendų mokėti neplanuoja. Tačiau bendrovės vadovams dėl to tenka aiškintis smulkiesiems akcininkams, kurie nuogąstauja būsiantys nustumti į šalį nuo pelno pyrago dalybų.

Po privatizacijos dirbo pelningai

“Įstatymai visiškai negina smulkiųjų akcininkų, kurie ne tik neprileidžiami prie įmonės valdymo, bet ir bet kada gali netekti įdėtų pinigų”, - įsitikinęs kaunietis Jeronimas Belkevičius, smulkusis Utenos bendrovės “Mėsa” akcininkas.

AB “Mėsa” nėra tokia garsi kompanija kaip jos dukterinė įmonė - “Utenos mėsa”, šiuo metu patenkanti tarp trijų didžiausių šalies mėsos perdirbimo bendrovių. Praėjusių metų pabaigoje “Utenos mėsa” paminėjo savo veiklos 30-metį. Nors oficialiai skelbiama, kad įmonės istorijos pradžia - 1975-ųjų gruodis, tačiau iš tiesų UAB “Utenos mėsa” gyvuoja tik ketvirtus metus.

Privatizavus Utenos mėsos kombinatą 1992 metais buvo įkurta bendrovė “Mėsa”, kuri kaip tvirtino J.Belkevičius, dirbo pelningai, įsigijo naujus mėsos perdirbimo įrengimus. Keliems tūkstančiams akcininkų iki 1998-ųjų buvo mokami dividendai.

Vėliau akcininkai gavo laiškus, kuriuose tvirtinama, kad įmonė plečiasi, vyksta statybos ir pelnas skiriamas bendrovės plėtrai.

Antrinė įmonė klesti

“Apie 2000-uosius metus akcininkams pradėjo skambinti pirkėjai, kurie siūlėsi supirkti 16 litų vertės įmonės akcijas už kelis ar net keliolika kartų mažesnę kainą. Aš, kaip ir tūkstančiai kitų smulkiųjų “Mėsos” akcininkų, nenorėjau pusvelčiui parduoti pelningai dirbančios įmonės akcijų, už kurias mes mokėjome ne tik investiciniais čekiais, bet ir grynaisiais”, - prisiminė kaunietis.

Dar po dvejų metų smulkiuosius akcininkus pasiekė informacija, kad kontrolinį “Mėsos” akcijų paketą įsigijo “Biovela” ir “Maisto pramonės investicijos”. Netrukus “Mėsa” įsteigė antrinę įmonę “Utenos mėsa”, kuri perėmė gamybą ir mėsos gaminius rinkai ėmė tiekti savo vardu.

Pastarieji metai “Utenos mėsai”, priklausančiai “Biovelos” grupei, buvo gana sėkmingi: pernai pasiekta rekordinė 192 mln. litų apyvarta, t.y. triskart didesnė nei 2004-aisiais, įdarbinta net 600 darbuotojų, pagaminta per 18 tonų gaminių.

Tačiau žinių apie “Mėsą” srautas visiškai išseko, tad J.Belkevičius nutarė pasidomėti, kaip sekasi šiai įmonei.

“Nuvykęs į Uteną buvau nustebintas įvykusių pokyčių. Už bendrovės vartų pasitikusi apsauga privertė suabejoti, ar nebūsiu patekęs į karinės įmonės teritoriją. Kai prisistačiau esąs “Mėsos” akcininkas, išgirdau, kad tokios įmonės nėra. Buhalterijoje man paaiškino, kad čia veikia “Utenos mėsa”, - pasakojo smulkusis akcininkas.

Baiminasi bankroto

Vis dėlto vėliau kauniečiui pavyko gauti informacijos ir apie “Mėsos” akcininkus, ir apie įmonės veiklą, nors naujienos akcininko nepaguodė. Abi minėtos įmonės yra įsikūrusios tuose pačiuose pastatuose, tačiau bendrovėje “Mėsa” dirba vos 14 žmonių. Labiausiai smulkųjį akcininką glumino žinia, kad “Mėsa” savo dukterinei įmonei perdavė visas gamybines patalpas ir nuo 2004-ųjų nutraukė gamybinę veiklą. Šiuo metu “Mėsa” užsiima tik įrengimų ir nekilnojamojo turto nuoma.

“Tokia situacija man priminė liūdnai pagarsėjusią bendrovę “Sekundė” ir “Sekundės” banko istoriją. Viename kabinete dirbo uždaroji akcinė bendrovė, kitame - bankas. Žodžiu, tai tipinis pavyzdys, kaip sunaikinti pelningai dirbančią įmonę ir kartu atsikratyti smulkiųjų akcininkų, kad jiems nereiktų mokėti dividendų. Galbūt visai netrukus išgirsime apie “Mėsos” bankrotą, juolab kad įmonė dirba nuostolingai. Matyt, antrinė įmonė tik tam ir buvo įkurta, kad jai tektų pelninga veikla, o nuostoliai liktų “Mėsai”. Kas gali paneigti, kad leidžiant įstatymus sąmoningai paliekamos spragos, kuriomis pasinaudoję stambūs investuotojai gali legaliai nusavinti smulkiųjų akcininkų turtą”, - svarstė J.Belkevičius.

Jo žiniomis, 2004 metais “Mėsos” nuostoliai siekė 1,2 mln. litų.

Akcininkui įtarimų sukėlė ir “Mėsos” generalinio direktoriaus Valentino Vaitonio atsiųstas raštas, kuriame teigiama, kad “Utenos mėsa” yra visiškai savarankiška įmonė, o “Mėsa” tėra jos steigėja ir viena akcininkių.

J.Belkevičius dėl bendrovėje “Mėsa” įvykusių pokyčių net galvojo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau, išgirdęs, kad “Utenos mėsai” visai neseniai vadovavo buvęs FNTT pareigūnas, nuleido rankas.

Akcininkai nėra ignoruojami

“Utenos mėsos” generalinis direktorius ir “Mėsos” valdybos narys Virginijus Kantauskas suskubo paneigti visus smulkiojo akcininko įtarimus.

“Bendrovės “Mėsa” akcininkai kartu yra ir “Utenos mėsos” akcininkai, kadangi šios bendrovės yra glaudžiai susijusios. Smulkieji akcininkai nėra nušalinti nuo įmonių veiklos ir jų turto niekas neketina nusavinti”, - tvirtino “Biovelos” grupės vadovas.

Anot jo, kalbėti apie dividendų mokėjimą dar anksti: “Utenos mėsa” jau pradeda atsigauti, prieš tai dešimt metų įmonė tik silpnėjo. Pernai nemažai investavome, paėmėm kreditus iš bankų, tad šiemet ir kitąmet grąžinsim paskolas. Galbūt vėliau dividendai ir bus mokami. Tuomet smulkieji akcininkai tikrai nebus pamiršti”.

V.Kantauskas užtikrino, kad smulkieji akcininkai niekada nebuvo ignoruojami, tačiau jie patys nesidomėjo įmonės veikla, neatvykdavo į akcininkų susirinkimus.

“Kai reikėjo spręsti investicijų klausimą, nė vienas jų neatsiliepė. Sunku surinkti tokį didelį smulkiųjų akcininkų skaičių, nors informacija apie susirinkimus visada paskelbiama spaudoje”, - teigė “Utenos mėsos” generalinis direktorius.

Jo teigimu, iš daugiau kaip 3,5 tūkst. “Mėsos” akcininkų įmonės veikla domisi tik 10-15 žmonių. Dauguma smulkiųjų akcininkų ignoruoja kvietimus dalyvauti susirinkimuose.

Paklaustas, kas akcininkų lauktų bankrutavus “Mėsai”, V.Kantauskas šiek tiek abejodamas sakė, kad jiems greičiausiai liktų dalis “Utenos mėsos” akcijų, nors pripažino, kad dėl to reiktų pasikonsultuoti su juristais.