Nelaimes ir mirtis lemia darbdavių noras kuo greičiau ir kuo pigiau įvykdyti užsakymus bei pačių darbuotojų atsainus požiūris į darbą

Šiais metais Kaune darbo vietose jau žuvo keturi žmonės. Nelaimingų atsitikimų darbe statistika byloja: kas antras žuvusysis - statybininkas. Kodėl statybų objektai tampa didelio pavojaus zona?

Ir vėl pirmaujame Europos Sąjungoje

“Kas trečias darbe žuvęs žmogus buvo neblaivus, kas antras žuvęs - statybininkas”,- skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Jos duomenimis, praėjusiais metais buvo ištirti 97 mirties ir 219 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejai. Vien Kaune praėjusiais metais nukentėjusiųjų pašalpoms “Sodra” išmokėjo apie 3,8 milijono litų. 2005 metais mūsų šalyje 100 tūkst. darbuotojų teko 9 mirties darbo vietoje atvejai. Pagal šią statistiką Lietuva užima pirmą vietą Europos Sąjungoje.

Nedaug atsilieka Airija, kur 100 tūkst. darbuotojų tenka 8 žuvusieji. Latvijoje ir Estijoje tokių mirčių skaičius yra dvigubai ar net trigubai mažesnis. Kodėl taip skiriamės nuo kaimynų? Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto Leono Martinaičio, mirtis darbe lemia ir darbo taisyklių nepaisymas, ir požiūris į darbą

“Darbuotojai dažniausiai kalti dėl saugos taisyklių nesilaikymo darbe, o darbdaviai netinkamai organizuoja darbus, neaprūpina darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, naudoja netvarkingą techniką bei nepakankamai kontroliuoja darbuotojus, kaip jie laikosi saugos sveikatos reikalavimų”, - sakė L. Martinaitis.

Žuvo ne dėl savo kaltės

Keturi darbuotojai žuvo statant prekybos centrą “Saulės miestas” Šiauliuose. Kaune “Akropolio” ir gyvenamųjų namų kvartalo Šilainiuose statybos nusinešė dviejų žmonių gyvybę.

“Atliekant tyrimus aiškėja, kad statant gyvenamųjų namų kvartalą Šilainių mikrorajone IX forto gatvėje, kai nukritus krano strėlei žuvo “Kaustos” darbuotojas, buvo kalti už darbų saugą atsakingi žmonės. Nelaimės priežastimi tapo techniškai netvarkingas kranas, be to, jo konstrukcijoje aptiktas defektas - neveikė krano saugos įtaisas, laiku neatliktas dalinis krano techninės būklės patikrinimas.

“Akropolio” statybvietėje praėjusių metų pabaigoje žuvęs žmogus taip pat nekaltas dėl savo mirties. Kadangi nebuvo pažymėtos pavojingos zonos, nepastebėjęs jos darbininkas krito ir mirtinai susižalojo”, - darbo saugos trūkumus vardijo L. Martinaitis.

Darbo inspektoriaus patirtis liudija, kad solidesnės įmonės atsakingiau vykdo saugos reikalavimus. Mažosios įmonės jų nepaiso ar net nežino, taupydamos lėšas naudoja pačias prasčiausias nepatikimas medžiagas, taip nusižengdamos visoms saugumo taisyklėms ir standartams”, - sakė L. Martinaitis.

Turi reikalauti patys darbuotojai

Tai, kad darbdaviai nevykdo saugumo reikalavimų, teigia ir darbuotojai. Keliose šalies statybų bendrovėse dirbęs 27 metų Darius, paklausęs apie saugumo reikalavimus darbe, atsakė klausimu: kokius reikalavimus? “Nepateikiama jokių darbo saugos reikalavimų, nebent dideliuose statybų objektuose. Kai kurios firmos samdo darbuotojus pagal patentą, o susižalojusieji patys lieka kalti”, - sakė Darius.

Apie šią situaciją žino ir darbo inspektoriai, tačiau sako nieko negalintys pakeisti, nes patentininkai nėra pavaldūs Darbo inspekcijai.

“Tai spraga mūsų teisinėje sistemoje, kelianti didelių problemų. Patentininkai lieka beteisiai, jei iš darbdavių neišsireikalauja, kad būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos”, - teigė L. Martinaitis.

Kaltieji bus nustatyti

Jau rengiantis statyboms būtina numatyti lėšų darbų saugai užtikrinti. Užsakovas turi finansuoti statybos technologijos projekto, kuriame turi būti užtikrinta darbų sauga, parengimą. “Baudos drausmina, bet neretai būna per vėlu. Dažniausi pažeidimai - neaptvertos pavojingos zonos, angos sienose”, - sakė L. Martinaitis.

Baudos už darbų saugos pažeidimus nėra didelės. Jos svyruoja nuo 500 iki 5000 litų.

Statybų bendrovių vadovai tvirtina, kad darbų saugos klausimams skiria ypatingą dėmesį, o nelaimės verčia kurti vis griežtesnes vidaus taisykles. Tačiau pripažįstama, kad ne visi šių taisyklių laikosi, nors statybų objektai turi būti inspektuojami kiekvieną savaitę. Pasak statybų bendrovės “Kausta” generalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Nekrašiaus, nelaimė gyvenamojo namo Šilainiuose statyboje privertė tikrinti samdomų bendrovių techninius dokumentus.

“Darbuotoją užgriuvo “Alytaus kranų” užsakyta technika. Jei bus išsiaiškinta, kad nelaimę prišaukė prasta techninė krano būklė, kalta liks Alytaus bendrovė. Po šio įvykio dėl savo darbuotojų saugumo pradėjome tikrinti samdomų bendrovių technikos dokumentus, nors to įstatymai iš mūsų nereikalauja. Bendrovės turi turėti reikalingus dokumentus ir licencijas”, - teigė A. Nekrašius.

Emigracijos pasekmės

Kad ir kiek kritikos žaibų lėktų į darbdavių ir projektų užsakovų pusę, svarbus ir pačių darbuotojų požiūris į darbą. Kaune praėjusiais metais iš 13 darbe žuvusių žmonių 4 buvo neblaivūs.

Pastaruoju metu Lietuvoje jaučiamas darbo jėgos stygius, todėl darbuotojų atranka nebėra tokia griežta. Nelaimės darbe neretai ištinka patirties neturinčius darbuotojus - per pirmus metus jie nukenčia vidutiniškai 5 kartus dažniau nei senbuviai.

“Susidaro įspūdis, kad darbuotojai priimami į darbą daug nesirenkant. Tai, žinoma, darbdavio teisė, tačiau yra taisyklės, kurių privalu laikytis. Nemažai gerų statybų specialistų išvyko dirbti į užsienį dėl didesnių atlyginimų. Atėję nauji darbuotojai įgyja kvalifikaciją ir išvyksta. Jų vietas užėmusieji vėl turi kelti kvalifikaciją”, - teigė L. Martinaitis.

Pastebima, kad padaugėjo mirtinų atvejų darbe dėl ligų: infarkto, insulto bei kitų sveikatos sutrikimų. Ši problema siejama su darbuotojų noru bet kokia kaina įsidarbinti vienoje ar kitoje statybų bendrovėje, todėl būsimam darbdaviui atnešamos suklastotos sveikatos pažymos, kuriose teigiama, kad jie yra sveiki ir gali dirbti.

Neslūgstant statybų tempams darbuotojų poilsį darbdaviai taip pat dažnai ignoruoja. Tik apie 10 procentų Valstybinėje darbo inspekcijoje gaunamų skundų yra susiję su darbo taisyklių pažeidimais. Didžioji dalis tų, kuriuose skundžiamasi, kad reikia dirbti per ilgai ir per daug.