Lietuviai draudimo paslaugomis naudojasi rečiau ir tam skiria kelis kartus mažiau lėšų nei kiti europiečiai

Nors draudimo rinka Lietuvoje auga sparčiausiai Europoje, mūsų šaliai dar gali prireikti mažiausiai 7 metų, kol pasivysime senąsias ES nares.

Draudikams vis dar yra nuostolingas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, tačiau pelnas skaičiuojamas iš investicinės veiklos.

Stabilumo ir augimo laikotarpis

Praėjusieji metai Lietuvoje veikiančioms draudimo kompanijoms buvo rekordiniai.

Draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas augo 39 proc. - beveik 11,5 karto sparčiau nei vidutiniškai didėjo Europos šalių draudimo rinkos. Kaimyninės Latvijos draudimo rinka praėjusiais metais augo 30,8 proc., Estijos - 14,2 proc.

Labiausiai pagal pasirašytas draudimo įmokas augo gyvybės draudimo rinka (57 proc.), ne gyvybės draudimo rinka išaugo 29 proc.

Toks spartus augimas, kaip pastebi Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius, Lietuvos draudimo rinkoje užfiksuotas pirmą kartą.

“Tačiau pagal draudimo skvarbą bei draudimo indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą vis dar jaučiamas atotrūkis tarp mūsų šalies ir ES vidurkio”, - sakė M.Šalčius.

Draudimo skvarba (įmokų santykis su BVP) per praėjusius metus padidėjo nuo 1,5 proc. iki 1,78 proc. - tai apie 4 kartus mažiau nei ES vidurkis.

Dar daugiau nuo ES senbuvių atsiliekame pagal draudimo tankį, t.y. kiek lėšų vidutiniškai vienas gyventojas per metus skiria draudimui. Lietuvoje ši suma per 2006 metus ūgtelėjo daugiau kaip 100 litų ir pasiekė 428 Lt. Europos Sąjungoje vienas gyventojas per metus draudimui skiria 3 tūkst. 982 litus.

Prievolė tebeneša nuostolius

Praėjusiais metais draudikams beveik dešimtadaliu pavyko padidinti pelną. Bendras draudimo įmonių veiklos 2006 m. pelnas perkopė 35 mln. litų, o užpernai jis siekė vos 3,6 mln. litų.

Vis dėlto tiesioginė draudimo veikla kompanijoms yra nuostolinga. Trečius metus iš eilės auga nuostoliai, kurį įmonės patiria dėl privalomojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo.

Pelną iš privalomojo draudimo bendrovės skaičiavo tik 2003 metais, o 2004-2006 metais nuostoliai padvigubėjo iki 68 mln. litų.

Šiais metais nuostolių naštos nebepakėlė bendrovė “Balticums draudimas”, kuri paskelbė nebedrausianti vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo priežiūros komisija patenkino kompanijos prašymą ir panaikino licenciją verstis šiuo draudimu.

M.Šalčius įsitikinęs, kad kitos draudimo bendrovės neturėtų atsisakyti nuostolingo draudimo, kuris sudaro beveik trečdalį ne gyvybės draudimo sutarčių.

“Privalomojo draudimo rinka yra po didinamuoju stiklu. Tam skiriame ypač daug dėmesio”, - akcentavo Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas.

Daugiausia priekaištų dėl nepakankamos kontrolės Draudimo priežiūros komisijai teko 2005 metais, kai bankrutavo draudimo bendrovė “Ingo Baltic”, o klientai patyrė nuostolių.

Garantijų daugėja

Pagal Draudimo įstatymą nuo šių metų kovo 30 d. visos draudimo bendrovės privalo tenkinti griežtesnius garantinio fondo reikalavimus - suformuoti didesnį minimalų garantinį fondą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3,2 mln. eurų.

Iki nustatyto termino minimalų garantinį fondą suformavo 11 ne gyvybės draudimo įmonių, 3 įmonėms Draudimo priežiūros komisija pratęsė minimalaus garantinio fondo suformavimo terminą, 1 bendrovei draudimo veiklos licencija panaikinta.

Penkios gyvybės draudimo įmonės suformavo minimalų garantinį fondą laiku, 2 įmonės kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją dėl termino pratęsimo.

Draudimo priežiūros komisijos ekspertai pastebi naujas draudimo rinkos tendencijas: didėja regioninė rinkos koncentracija bei Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų įtaka.

Siekdamos sumažinti veiklos kaštus, kai kurios draudimo įmonės reorganizuojasi į Europos bendroves ir veiklą vykdo per steigiamus filialus.

Šiuo metu 3 didžiausios gyvybės draudimo įmonės užima 78 proc. gyvybės draudimo, o 5 didžiausios ne gyvybės draudimo įmonės - 80 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Kaip pastebi M. Šalčius, regioninės koncentracijos tendencija būdinga visai Europos Sąjungai.

Užsienio kapitalo dalis Lietuvos draudimo rinkoje sudaro 81 proc. (iš jų - 74 proc. ES šalių investicijos).