Per artimiausius mėnesius turėtų paaiškėti, ar technologijų miestelio kūrėjams pavyks įsukti stringantį projektą
Aukštųjų technologijų miestelio Technopolis vizija Kaune sklando jau daugiau kaip dvejus metus. Nors skambią idėją tebepalaiko ir mokslininkai, ir verslininkai, ir miesto valdžios atstovai, iniciatorių įkurti mokslą ir verslą vienijantį darinį gretos kiek apretėjo, o kai kurie buvę idėjos autoriai jau nebetiki, kad Aleksote apskritai pavyks įkurti technologijų miestelį.
Tuo tarpu šią idėją tebepalaikantys entuziastai tikina jau matantys šviesą tunelio gale.
Gerų idėjų traukos centras
Kokios įmonės ir organizacijos turėtų burtis po viešosios įstaigos Technopolis vėliava? Ar Aleksoto aerodromo pašonėje turėtų įsikurti technologijų miestelis, o galbūt mokslo ir technologijų parkas ar verslo inkubatorius? Tokie klausimai buvo iškelti trečiadienį surengtoje diskusijoje, į kurią prie apskrito stalo buvo pakviesti mokslininkai, aukštųjų technologijų plėtra užsiimantys verslininkai bei Savivaldybės atstovai.
VšĮ Technopolis valdybos pirmininkas Albinas Bačiliūnas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, dar diskusijos pradžioje užsiminė, jog antrasis šalies miestas, nors ir tituluojamas kaip aukštojo mokslo sostinė, verslo požiūriu neišnaudoja savo akademinio potencialo.
Technopolis galėtų tapti tribūna, kur savo idėjas atneštų ir verslas, ir mokslas. Tai būtų visų gerų idėjų traukos centras, - piešė ateities vizijas A.Bačiliūnas.
Tačiau patrauklios idėjos kol kas puoselėjamos tik entuziastų mintyse. Pernai rugpjūtį įkurta viešoji įstaiga glaudžiasi kukliose patalpose, kur dirba vos keli darbuotojai. O miesto valdžios pažadėto sklypo S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto kaimynystėje tebelaukiama.
Sklypas tebėra kaip inkaras, pririštas prie mūsų kojų. Žemės klausimas tempiamas, ir tai gali tapti trukdžiu lėšoms iš ES fondų gauti, - pripažino VšĮ Technopolis valdybos pirmininkas.
Spaudžia laikas
Vis dėlto Technopolio idėja artimiausiu metu turėtų įgauti konkretų vaizdą, jeigu idėjos autoriai neplanuos vasaros atostogų ir spės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Iš PHARE fondo gavę 100 tūkst. eurų paramą, UAB Projektų gama bei UAB Kauno komprojektas įsipareigojo per kelis mėnesius parengti Technopolio galimybių studiją, investicinį ir techninį projektus, poveikio aplinkai tyrimą, taip pat pateikti paraišką, pagal kurią iš ES būtų gauta lėšų miestelio infrastruktūrai įrengti. Būtiniausioms komunikacijoms, privažiavimo keliams nutiesti iš ES tikimasi gauti apie 8 mln. Lt.
UAB Projektų gama generalinis direktorius Antanas Maziliauskas jau skaičiuoja likusias savaites, nes paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti turi būti pateikta jau rugsėjo mėnesį. Iki to laiko būtina išspręsti sklypo klausimą. Tikimasi, kad artimiausiu metu Tarybai bus pateiktas svarstyti aerodromo detalusis planas, apimantis ir Technopoliui numatytą daugiau kaip 6 ha sklypą.
A.Maziliauskas vylėsi, kad Savivaldybė kuo skubiau patvirtins detalųjį planą ir Technopolio idėja iš popieriaus bus perkelta į realų gyvenimą.
Savo paramą Technopoliui trečiadienį pažadėjo ir Kauno miesto tarybos narys Algirdas Antanas Avižienis, kuris ilgus metus dirbo Kalifornijos (JAV) universitete konsultantu ir savo akimis matė, kaip kuriami panašūs mokslo ir verslo padaliniai.
Architektų vizija kitokia
Technologijų miestelio kūrėjai neslepia, jog iki šiol jiems teko gana ilgai diskutuoti su paveldo specialistais. 1914 m. pastatytas S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl jo teritorijai keliamos specifinės sąlygos.
Tačiau Technopolio kūrėjams reikalavimus kelia ne tik paveldo specialistai, bet ir architektai. Apie jas prabilo diskusijoje dalyvavęs architektas Gediminas Bulavas, parengęs preliminarų būsimų statinių išdėstymo planą. Nors dar nėra aišku, kokios konkrečiai įmonės pageidaus įsikurti Technopolio teritorijoje, architektai jau yra parengę gana konkretų jos apstatymo planą.
Anot G.Bulavo, sklype netoli Europos prospekto ir Veiverių gatvės sankryžos turėtų išlikti aštuoni vieningos architektūros funkcionalūs pastatai, kuriuose įsikurtų įmonės bei laboratorijos. Vienas reikalavimas labai aiškus - bendrą kompleksą sudarysiantys statiniai neturėtų būti aukštesni kaip keturių aukštų. Architektų nuomone, viename pastate galėtų būti apie 8 tūkst. kv. metrų naudingo ploto.
Tokie išankstiniai reikalavimai nelabai nudžiugino verslininkus, kurie prasitarė galvoję investuoti į gerokai mažesnius pastatus. Galimybė kelioms įmonėms nuomoti vieną pastatą taip pat jų nesužavėjo. Verslo atstovai tik gūžčiojo pečiais, tarpusavyje svarstydami, kodėl jie turi derintis prie architektų planų, o ne atvirkščiai.
Kasmet abejonių daugėja
Į klausimą, ar ateitų dirbti į Technopolį, dauguma verslininkų santūriai linkčiojo galvom ir kėlė savas sąlygas bei pageidavimus.
Mokslinių paslaugų firmos GTV vadovas prof. Juozas Gecevičius neslėpė, jog įvairiapusis technologijų miestelis atrodytų patraukliai, jeigu jo kūrėjai išspręstų nuosavybės klausimą ir nesiimtų kontroliuoti dirbančių verslininkų, nors tokių ketinimų būta anksčiau.
Elektronikos srityje dirbančios Elintos direktorius Vytautas Jokužis apgailestavo, jog Technopolio idėjos realizavimas užtruko taip ilgai, ir bendrovė pasirinko investicijas Kauno LEZ teritorijoje.
Reikia įvardyti traukos aspektus, kurie priviliotų įvairias įmones, - akcentavo Elintos vadovas.
Taip ilgai brandinta Technopolio vizija nebeatrodo perspektyvi ir vienam šios idėjos autoriui - UAB Festo direktoriui Alfonsui de Laatui, kuris pripažino, jog kauniečiai prarado labai brangaus laiko.
Pasaulyje šie procesai labai sparčiai vystosi. Deja, esame beviltiškai atsilikę, - atviravo automatikos technologijų srityje dirbančios bendrovės vadovas, Lietuvoje gyvenantis nuo 1993-iųjų.
Vis dėlto Technopolio kūrėjai įsitikinę, jog dabar, kai projektas jau stojo ties starto linija, tikrai nereikia nuleisti rankų. Į artimiausius susitikimus ketinama pakviesti dar daugiau verslo atstovų, kuriuos galbūt sudomintų galimybė dirbti kartu su mokslininkais.
Naujausi komentarai