Darbdaviai ir Finansų ministerijos atstovai nemato būtinybės įvesti progresyvinius mokesčius

Profesinių sąjungų konfederacija vakar Trišalei tarybai pasiūlė atsižvelgti į kitų Vakarų Europos šalių patirtį ir įvesti progresyvinius mokesčius. Nors tokiai idėjai iš karto pasipriešino darbdaviai ir valstybinių institucijų atstovai, visi socialiniai partneriai nusprendė sudaryti darbo grupę ir dar kartą aptarti šį klausimą.

Mokesčiai pagal uždarbį

Lietuva jau yra apsisprendusi nuo 2008 metų pradžios gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumažinti nuo 27 proc. iki 24 proc. Profesinių sąjungų konfederacija ragina kitame gyventojų pajamų mokesčio mažinimo etape įvesti progresyvinius mokesčius ir skirtingai uždirbantiems darbuotojams taikyti skirtingo dydžio mokesčius.

Pajamoms, kurios yra mažesnės nei vienas vidutinis darbo užmokestis, siūloma taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o asmenims, gaunantiems didesnes algas, būtų paliktas didesnis gyventojų pajamų mokestis.

Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas, vakarykščiame Trišalės tarybos posėdyje pareiškė, kad esama mokesčių sistema profsąjungų netenkina.

Jis priminė, kad Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi mažinti socialinę atskirtį ir padidinti skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamas, tačiau mokesčių sistemoje tokie siekiai esą neatsispindi.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė tvirtino, kad Lietuva vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių ir valdžia, užuot tik kūrusi skurdo mažinimo programas, turėtų suskubti mažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems asmenims.

Profsąjungos atstovai dėstė, kad, pernai liepą gyventojų pajamų mokestį sumažinus nuo 33 iki 27 proc., gaunantieji minimalią mėnesinę algą tokio sumažėjimo beveik nepajuto. Asmenys, uždirbantys minimalų 600 litų atlyginimą, sumažėjus mokesčiams gauna tik 18,60 lito daugiau, tuo tarpu uždirbantiesiems 4 tūkst. litų pajamos padidėjo 222,6 lito.

Nelegalus darbas klestės?

Su profsąjungų argumentais nenorėjo sutikti verslo organizacijų atstovai.

“Ekonomiškai ir socialiai progresyvinių mokesčių sistema yra iš esmės neteisinga. Jeigu žmogus daugiau dirba, daugiau uždirba, tai vadinasi, iš jo reikia daugiau nuplėšti?!” - neslėpė nepasitenkinimo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas.

LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius įrodinėjo, kad socialinę atskirtį turėtų mažinti ne progresyviniai mokesčiai, o toliau didinama minimali alga bei keliama neapmokestinamų pajamų minimumo kartelė. Be to, jis pareiškė, kad minimalią algą gaunantys asmenys vidutiniškai sumoka devynis kartus mažiau mokesčių nei tas, kurio atlyginimas “ant popieriaus” siekia 3 tūkst. litų.

“Lietuvoje dar yra labai daug nelegalaus darbo, kai minimalią algą gaunantiems darbuotojams mokami priedai vokeliuose. Įvedus progresyvinius mokesčius, tokiems verslininkams būtų padaryta didelė paslauga ir dar labiau sumažinta mokesčių našta, o sąžiningai mokesčius mokantys darbdaviai turėtų ir toliau daug mokėti”, - aiškino J.Guzavičius.

Jis užsiminė, kad iš 17 proc. šalies darbuotojų, kurie gauna minimalią algą, pusė dirba nevisą darbo dieną, o likusi dalis, tikėtina, gauna vokelius.

“Reiktų mažinti menkai apmokamas darbo vietas ir stengtis steigti didesnio produktyvumo ir kartu daugiau apmokamas darbo vietas”, - dėstė LPK atstovas.

Sistema vienodai palanki visiems

Progresyvinių mokesčių idėją labai skeptiškai vertina ir Finansų ministerijos viceministras Rimantas Šadžius, kuris pareiškė neišgirdęs “jokių argumentų”, kodėl turėtų būti keičiama mokesčių sistema.

“Atlyginimams taikomų mokesčių sistema ir šiuo metu yra šiek tiek progresinė. Nuo pernai liepos sumažinus gyventojų pajamų mokestį, minimalią algą gaunantiems darbuotojams mokesčių našta sumažėjo ketvirčiu, o uždirbantiems daugiau - tik mažiau kaip penktadaliu. Planai mažinti pajamų mokestį iki 24 proc. yra palankesnė visoms gyventojų grupėms”, - kalbėjo R.Šadžius.

Jis pripažino, kad pirmiausia reiktų didinti neapmokestinamų pajamų minimumą ir pasistengti sumažinti mokesčių naštą vaikus auginančioms šeimoms. Nuo šių metų pradžios neapmokestinamų pajamų dydis buvo padidintas nuo 290 litų iki 320 litų. Ar šis dydis bus keliamas iki 400 litų, paaiškės antrąjį šių metų pusmetį, kai bus įvertinti šalies biudžeto surinkimo rodikliai. Kol kas, kaip pripažino R.Šadžius, biudžeto surinkimo skaičiai nėra labai optimistiniai.