Poilsio ir darbo reikalais mūsų šalyje besilankantys užsieniečiai Latviją ir Estiją vadina patrauklesnėmis nei Lietuvą

Vakar pristatytos “Lietuvos turizmo fondo” užsakymu atliktų tyrimų išvados greičiausiai gerokai sugadino nuotaiką mūsų šalies ultrapatriotams. Pasirodo, kad Lietuvos tinkamumo poilsiui ir verslui indeksas yra žemas, lyginant ne tik su pasaulinėmis normomis, bet ir su tokias pat startines pozicijas turėjusiomis kaimyninėmis Latvija bei Estija. Džiaugtis galima nebent tuo, kad naujoji studija itin akivaizdžiai parodė didžiausias mūsų šalies reputacijos problemas ir pasufleravo, kaip turėtų būti kuriamas Lietuvos turizmo ir verslo prekinis ženklas.

Strategijos deficitas

Pirmą kartą tokio pobūdžio mūsų šalies reputacijos tyrimą “Lietuvos turizmo fondo” užsakymu atliko bendrovė “TNS Gallup”. Šio projekto metu iš viso apklausta per 2600 žmonių, pradedant vietiniais gyventojais, Lietuvoje reziduojančiais užsieniečiais ir baigiant užsienio šalių kelionių organizatoriais bei kai kurių Europos sostinių miestelėnais.

Apibendrinus visų respondentų vertinimus, užsieniečiams mūsų šalis yra patrauklesnė poilsiui, bet ne verslui. Tyrimo rezultatai parodė, kad šiuo metu Lietuvos, kaip šalies poilsiui, reputacijos indeksas - 45, o kaip šalies verslui - vos 26. Tai pakankamai žemas vertinimas, palyginti su pasaulinėmis normomis (50).

“Tyrimas pateikė itin vertingų duomenų apie tai, kokias Lietuvos reputacijos spragas turime taisyti sparčiausiai. Mūsų institucijos atliekamas darbas - Lietuvos turizmo ir verslo ženklo sukūrimas - bus tik pradinis etapas, tačiau atliktas tyrimas suteiks itin aktualią informaciją kitiems šalies įvaizdžio strategijos kūrėjams”, - sakė Lauryna Tarvydienė, VšĮ “Lietuvos turizmo fondas” prie Valstybinio turizmo departamento projektų vadovė.

Pasak jos, tyrimas patvirtina, kad neigiamą šalies įvaizdį labiau lemia ne vien realios ekonominės, socialinės ar kultūrinės jos problemos, o nekryptingai ir netiksliai informuojami užsienio turistai, verslininkai, šių tikslinių grupių nuomonę formuojančios įstaigos.

“Mūsų reputacijos medį labiausiai graužia tai, kad nėra jos formavimo strategijos”, - konstatavo L.Tarvydienė.

Siurprizų kraštas

Tyrimo rezultatus komentavęs “TNS Gallup” rinkodaros direktorius Edmundas Bražėnas pastebėjo, kad viena bendra tyrimo įvairiose tikslinėse grupėse išvada yra guodžianti - apsilankantieji teigia Lietuvoje atradę daugiau, nei tikėjosi.

“Akivaizdu, kad potencialą turime, tačiau be tinkamos strategijos ir gebėjimo pateikti informaciją apie save jis kol kas lieka tik potencialu viršyti lūkesčius”, - samprotavo E.Bražėnas.

Eksperto teigimu, investicijų norinti pritraukti Lietuva turėtų susirūpinti šalies reputacija verslo turistų akyse, kuri pirmiausia yra prasta dėl nepalankios mokesčių sistemos.

“Mūsų šaliai ypač svarbi tikslinė grupė žemai įvertino rinkos imlumą naujovėms, sąlygų verslui atitikimą ES standartams, ekonomikos augimo stabilumą visoje šalyje. Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai bei verslo turistai žemiau nei vidutiniškai vertina mūsų rinko imlumą naujoms idėjoms, prekėms, novatoriškiems sprendimams. Visa tai turi didelę įtaką šalies reputacijai. Estija, lyginant Baltijos šalių konkurencingumą, yra aiškus lyderis”, - konstatavo ekspertas.

Turistai pasigenda pramogų

Tyrimo išvadose pastebima, kad sunkiai su artimiausiais kaimynais konkuruojame ir varžydamiesi dėl poilsio turistų. Ryga senokai mėgaujasi Baltijos šalių pramogų sostinės titulu. Remiantis tyrimu, Lietuva prieš Latviją daugiausia pralaimi pramogų pasirinkimu sostinėje, aptarnavimo kokybe ir informacijos kiekiu. Tuos dalykus, kuriuos mes esame linkę vadinti svarbiausiais Lietuvos privalumais - turtingą istoriją ar įspūdingą sostinės senamiesčio architektūrą, tautinių tradicijų puoselėjimą, savitą virtuvę ir pan. užsieniečiai laiko savaime suprantamu dalyku. Tuo tarpu tokie įtaką reputacijai turintys veiksniai, kaip išsamios informacijos apie šalį pasiūla įvairiomis kalbomis, mūsiškių ambasadų užsienyje aktyvumas, Lietuvos pristatymas populiariuose žiniasklaidos kanaluose ir pan. veikla lig šiol davė itin kuklius rezultatus. Tyrimo dalyviai kaip susitarę visa tai vertino žemesniais nei vidutiniškais balais.

Įdomu ir tai, kad patys Lietuvos gyventojai savo šalį patrauklumo turizmui ir verslui aspektu taip pat vertina žemai. Kai kuriais atvejais netgi gerokai prasčiau nei užsieniečiai, kurie Lietuvoje lankėsi ar gyvena.

Pasidžiaugti galima ir tuo, kad Lietuvoje apsilankę poilsio turistai dalydamiesi įspūdžiais pastebi čia radę daug lankytinų vietų, patyrę žmonių svetingumą ir paslaugumą. Visi būgštavimai, kurie paprastai kamuoja Lietuvoje dar nesilankiusius užsieniečius, po vizito į mūsų šalį išsisklaido.

Naujam įvaizdžiui - milijonas

Tyrimo pristatyme dalyvavusi Turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rita Jakytė atkreipė dėmesį, jog prieš keletą metų buvo pradėtas naudoti Lietuvos turizmo ir verslo prekinis ženklas (trispalvis žiedas žaliame kvadrate), tačiau pripažino, kad jis nėra vykęs.

Tikimasi, kad įvertinus pastarosios studijos išvadas naujasis projektas “Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklo sukūrimas” duos kur kas geresnius rezultatus - padės atskleisti šalies išskirtinumą, palengvins investuotojų, strateginių partnerių ir žiniasklaidos dėmesio trauką. Projekto įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia 1,14 mln. litų.