Lietuva pagal priimamų užsienio turistų skaičių visoje Europoje užima priešpaskutinę vietą

Šalies viešbučiai pernai suteikė prieglobstį 1,19 mln. svečių - t.y. 32 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. Nors pastarojo rodiklio augimas yra didžiausias Senajame žemyne, visgi greta kitų šalių apnakvindintų turistų kiekiu Lietuva lenkia vienintelę Latviją. Valstybinio turizmo departamento (VTD) specialistai bei šiame sektoriuje veikiančių asocijuotų struktūrų vadovai būgštauja, kad jei atsakingos valdžios institucijos ir toliau neras bendros kalbos, padėtis gali tik komplikuotis.

Milijonai turizmui

Ūkio ministrui Viktorui Uspaskichui pristatydami turizmo verslo augimą stabdančias problemas VTD, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos ir keleto kitų giminingų struktūrų lyderiai vakar pateikė naujausią statistiką ir nuveiktų darbų sąrašą.

Atvykstamojo turizmo pajamos pernai siekė 2,273 mln. Lt - 17 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. Išvykstamojo turizmo pajamos - 1,776 mln. Lt, arba 24 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Šiame sektoriuje sukuriama apie 6 proc. BVP.

Specialistai taip pat prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų, atostogaujančių Lietuvoje, skaičius 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, išaugs 15-20 proc. Ateinančiais metais bendras į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius, kurie čia praleidžia mažiausiai vieną naktį, turėtų ūgtelėti iki 15 proc.

Pasak departamento direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, pakankamai sėkmingai vyksta pilotinio Vakarų Lietuvos dviračių žiedo projekto įgyvendinimas, numatantis už 2 626 tūkstančių eurų įrengti trūkstamas dviračių trasos atkarpas nuo Alksnynės iki pasienio su Latvija. Saugios ir patrauklios dviračių trasos pajūryje ilgis sieks maždaug 200 kilometrų. Projekto lėšomis žadama padėti šio krašto savivaldybėms planuoti dviračių trasas, rinkti ir analizuoti dviratininkų statistiką bei vystyti jiems svarbias paslaugas, rengti specialius žemėlapius.

Iš mirties taško jau pajudėjo ir kempingų statyba. Keturiuose pačiuose naujausiuose kempinguose įrengta visa svarbiausia infrastruktūra, pradedant aikštelėmis automobiliams su priekabomis ir baigiant elektros bei vandens bei kanalizacijos tinklais.

Dar vienu laimėjimu A.Lukoševičius pavadino Nacionalinės turizmo informacijos sistemos sukūrimą, kurios dalyviais tapo 38 turizmo informacijos centrai ir 15 nacionalinių ir regioninių parkų informaciniai centrai. Už projekto pinigus jiems buvo nupirkta reikiama kompiuterinė technika, pastatyti 6 infoterminalai turistams, kuriais naudojantis galima rezervuoti apgyvendinimo ir kitas paslaugas.

Be to, VTD pernai pradėjo įgyvendinti Nemuno prieplaukų statybos bandomąjį projektą. Šis projektas yra įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir yra finansuojamas valstybės biudžeto bei ES lėšomis. Bendra projekto vertė - 9,54 mln. Lt, o vykdymo trukmė - 2 metai. Per šį laiką ketinama Nemuno trasoje renovuoti ir pastatyti 9 stacionarias prieplaukas bei 17 naujų mobiliųjų prieplaukų.

Bendras VTD biudžetas 2004-aisiais siekė 4,2 mln. Lt, o šiais metais ūgtelėjo iki 4,8 mln. litų. Itin didelę šios sumos dalį (daugiau nei 1,4 mln. Lt) ketinama išleisti gerinant Lietuvos kaip turizmui ir verslui palankios šalies įvaizdį, kuriant Lietuvos turizmo bei verslo prekės ženklą, taip pat jo naudojimo studiją.

Akmenys į URM daržą

Vardydami didžiausias problemas, stabdančias turizmo plėtrą, pasitarimo dalyviai įtikinėjo V.Uspaskichą paremti jų poziciją diskusijose dėl PVM lengvatų ir neatšaukti šiuo metu galiojančio 5 proc. mokesčio apgyvendinimo paslaugoms.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat prašė ūkio ministrą įsijungti į derybas dėl pigių skrydžių bendrovių atėjimo į Lietuvą. Kol kas susidomėjimą mūsų rinka rodo vienintelė “Raynair”, jau dirbanti Rygoje. Verslininkų teigimu, mūsų šalyje jau pakankamai gerai išplėtotas viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų tinklas, todėl svarbiausia tolesnės plėtros sąlyga - didesnis svečių skaičius. Deja, vienos institucijos dirba siekdamos turistų srautus padidinti, o kitos elgiasi kardinaliai priešingai.

Ypač daug kritikos sulaukė Užsienio reikalų ministerijos valdininkai, niekaip nereaguojantys į prašymus kiek galima supaprastinti ir paspartinti vizų išdavimą NVS šalių gyventojams. Pastarieji jau šaiposi, kad gauti JAV vizą tampa paprasčiau nei leidimą apsilankyti Lietuvoje.

“Europos Sąjungoje nėra vieningos politikos šiuo klausimu ir vizas ar kelionės dokumentus trečiųjų šalių piliečiams kiekviena valstybė gali išduoti vadovaudamasi savomis taisyklėmis. Deja, Lietuvoje kažkodėl siekiama itin griežto režimo ir nepaisoma turizmo ekspertų rekomendacijų”, - skundėsi VTD direktorius A.Lukoševičius.

Beje, jei atvykstamojo turizmo srautai iš visų šalių pernai ženkliai augo, tai svečių iš Rusijos 2004-aisiais sumažėjo daugiau nei 2 proc.

Biurokratų šou

Be didesnių emocijų aptartos ES paramos dalybos. Susitaikę su mintimi, kad norinčiųjų sulaukti injekcijos iš struktūrinių fondų, yra keletą kartų daugiau, nei yra realių galimybių gauti finansinę paramą, turizmo sektoriaus atstovai daugiau dėmesio skyrė problemoms, sukurtoms soldafoniškai mąstančių valdininkų, įveikti.

“Šiuo metu galioja tokios taisyklės, kad jei tikrintojai skrupulingai jų paisytų, tektų uždaryti praktiškai visas kaimo turizmo sodybas, nes joms keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir miestuose esantiems viešbučiams. Tarkim, sodybos virtuvėje turėtų būti penkios kriauklės ir plautuvės, o lubų aukštis siekti 3,5 metro. Panašiai yra su standartais, kuriuos turėtų atitikti sodybose esančios pirtys - laikantis norminių dokumentų raidės, jos turėtų žlugti”, - konstatavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos viceprezidentas Antanas Gedvilas.

Sodybą Trakų rajone turintis verslininkas teigė, jog beveik visuomet be galo sunku rasti bendrą kalbą su aplinkosaugininkais ar saugomų teritorijų statusą turinčių regionų prižiūrėtojais.

“Aš esu ekonomistas, todėl ir teoriškai, ir praktiškai galėčiau įrodyti, kad 1 - 2 šeimas priimti galinti sodyba niekada nebus rentabili. Kaimo turizmas rentabilus tampa, kai gali pasiūlyti bent 15 nakvynės vietų. Tačiau tam reikia plėsti sodybos teritoriją ir statyti naujus pastatus. Kaimo turizmo sodybos dažniausiai yra įsikūrusios itin gražiose ir todėl saugomose teritorijose, kurių administratoriai nenori nieko girdėti apie jokią plėtrą, net jei ji tikrai niekam nekenktų. Kaimo turizmas tikrai nėra prieš gamtos apsaugą, nes mes esame ypač suinteresuoti kraštovaizdžio išsaugojimu ir pritariame daugeliui reglamentuojamų dalykų, tačiau paprastai valdininkai dialoge naudoja tik vieną žodį “ne”. Būtent tokia laikysena ir yra nelegalių statybų katalizatorius. Ypač apmaudu, kai viską visur draudžiantys klerkai patys naudojasi įstatymų spragomis ar dviprasmybėmis ir renčia statinius labiausiai saugomose vietose”, - apgailestavo A.Gedvilas.