Neoficialiam atlygiui viešuosiuose pirkimuose kasmet išleidžiama iki pusės milijardo litų

Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad kasmet Lietuvoje viešasis sektorius nuperka prekių ir paslaugų maždaug už 5,5 mlrd. litų. Su korupcija kovojančios organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad populiariausias kontraktą laimėjusios bendrovės neoficialus atlygis užsakovams yra 6-10 proc. (pasak rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT, taip teigia beveik 35 proc. respondentų). Jei tai tiesa, vadinasi kyšiams kasmet mūsų šalyje išleidžiama nuo 330 iki 550 mln. litų.

Tarp mitų ir faktų

TILS drauge su tarptautinės viešųjų pirkimų portalą www.opic.lt administruojančios bendrovės “Interaktyvios verslo sistemos” specialistais praėjusių metų lapkričio pabaigoje surengė įmonių apklausą, kurios metu prašė įvertinti dažniausiai girdimus teiginius apie viešuosius pirkimus. 98 atsakymai į elektronines anketas patvirtino, jog kaip ir ankstesnių tyrimų metu verslininkai gana skeptiškai vertina Lietuvoje rengiamų viešųjų pirkimų praktiką.

“Mitais” apie viešuosius pirkimus apklausos dalyviai pavadino tik du teiginius. Viso labo 6 proc. respondentų nurodė, kad Lietuvoje trūksta teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras, 26 proc. dėl to nebuvo visiškai tikri, o daugiau nei pusė tokį teiginį vadino “mitu”.

Taip pat kategoriškai respondentai atmetė teiginį, esą “viešųjų pirkimų sektorius yra neįdomus verslui, nes perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertė nėra didelė”. 88 proc. atsakiusiųjų į klausimus tai pavadino “mitais” arba “greičiau mitais”.

Tačiau vertindami šios sistemos gyvybingumą dauguma apklausos dalyvių greičiau faktais negu mitais buvo linkę laikyti teiginį, jog “sudėtinga operatyviai gauti informaciją apie Lietuvoje vykstančius viešųjų pirkimų konkursus” (tam iš esmės pritarė 61 proc. apklaustųjų).

Net 68 proc. tyrimo dalyvių pritarė teiginiui, kad “pasirengimas viešųjų pirkimui procedūrai yra labai ilgas, nes reikalaujama pateikti daug įvairių dokumentų ir pažymų”. Toks pat nuošimtis apklaustųjų nurodė, kad “dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra sudėtinga, nes trūksta žinių ir įgūdžių šioje srityje”.

59 proc. “faktu” bei “greičiau faktu” pavadino prielaidą, kad “dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygos ir kvalifikaciniai kriterijai dažnai būna apibrėžti neaiškiai”. Taip pat gerokai daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė teiginiui, esą “viešųjų pirkimų sąlygos yra pritaikomos proteguojamoms įmonėms”. 56 proc. respondentų patvirtino, jog “dažnai viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai būna aiškūs dar nepaskelbus pirkimo konkurso”.

Po mūšio kumščiais nemojuojama

Viešųjų pirkimų ekspertai - bendrovių “Oxford Strategic Ltd.” ir “Interaktyvios verslo sistemos” atstovai Gediminas Viškelis bei Rytis Maliukevičius, taip pat advokatas Deividas Soloveičikas, komentuodami tokius verslininkų vertinimus, pastebėjo, kad kai kuriais atvejais pastarieji į pažeidimus netinkamai reaguoja.

“Reikėtų, kad konkursuose dalyvaujančios įmonės reikštų pastabas ir atkreiptų dėmesį į problemas, kai tik jas užfiksuoja paskelbus konkurso sąlygas, o ne po to, kai paaiškėja galutiniai rezultatai. Tuomet būtų įmanoma tokiems dalykams užkirsti kelią teisinėmis priemonėmis”, - sakė advokatas D.Soloveičikas.

TILS vadovo Ryčio Juozapavičiaus manymu, teiginiai apie iš anksto aiškius viešųjų pirkimų laimėtojus leidžia daryti prielaidą, jog korupciniai susitarimai greičiausiai vyksta rengiant konkursų sąlygas, o ne vėlesniais etapais, kai vertinami dalyvių pasiūlymai.

Jei verslininkų reakcijos būtų tikslesnės, galbūt kitokio vertinimo sulauktų teiginys, esą dalyvavimo konkursuose sąlygos ir kvalifikaciniai kriterijai, nurodyti pirkimo dokumentuose, dažnai būna nepagrįsti ir iš anksto eliminuojantys daugumą potencialių tiekėjų. Dabar 67 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog tai yra “faktas” arba “greičiau faktas”.

Ekspertai taip pat pritarė verslininkams, kurie didele problema laiko įsigalėjusią praktiką viešųjų pirkimų konkursų nugalėtojais skelbti siūlančius žemiausią kainą, neatsižvelgiant į produkto ir paslaugos kokybę. Jų teigimu, iš tiesų ekonominio naudingumo kriterijus nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas.

Tyrimo užsakovai, be kita ko, sukritikavo viešųjų pirkimų centralizavimo idėją. Manoma, kad tokia sistema nors ir leistų optimizuoti kai kurias procedūras bei sutaupyti lėšų, visgi turėtų akivaizdžių minusų. D.Soloveičiko vertinimu, tokia sistema viešuosius pirkimus paverstų šabloniškais ir trukdytų įvertinti specifinius kai kurių užsakovų poreikius. Be to, abejojama ar sistemos centralizavimas padėtų pažaboti korupciją viešuosiuose pirkimuose.

Reikia sisteminių pokyčių

Tyrimo rezultatus analizavę ekspertai prisiėmė dalį atsakomybės dėl to, kad sąlyginai didelis procentas apklaustųjų faktu pavadino teiginį, esą Lietuvoje nėra konsultacinių įmonių, kurios pradedančioms įmonėms suteiktų kvalifikuotas konsultacijas, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

“Tokių konsultacinių įmonių tikrai yra, tik galbūt jos pernelyg mažai dėmesio skiria savo veiklos pristatymui ir reklamai”, - pripažino G.Viškelis.

Su išlygomis ekspertai vertino ir verslininkų nuostatas, esą Viešųjų pirkimų tarnyba nekontroliuoja, kaip yra vykdomi viešieji pirkimai (taip mano 67 proc. respondentų). Tyrimo užsakovai teigė, kad vertinti Viešųjų pirkimų tarnybos darbo iš esmės negalima kategoriškai vien todėl, kad kontroliuoti galima tik tuomet, kai aiškiai žinoma ką, kur, kada ir kodėl reikia daryti.

“Kol nėra viešųjų pirkimų politikos gairių, nėra apie ką kalbėti”, - sakė G.Viškelis.

Bendrovės “Interaktyvios verslo sistemos”, “Oxford Strategic Ltd.” ir TILS atstovai paragino Vyriausybę kuo skubiau priimti ir paskelbti viešųjų pirkimų politiką, strategiją bei sistemos reformos viziją reglamentuojantį dokumentą. Jų manymu, tokio dokumento paskelbimas paskatintų diskusijas dėl viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir padėtų išvesti tiek politikus, tiek pirkimų administratorius iš idėjinio aklagatvio.

Dokumente taip pat turėtų būti nustatyta, kaip vertinamas šalyje vykdomų pirkimų efektyvumas, kas yra atsakingi už pirkimų politiką asmenys, aiški ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo metodika, tinkamas viešųjų pirkimų centralizacijos lygis, geros viešųjų pirkimų praktikos rekomendacijos, viešųjų pirkimų politikos vizija. Ekspertai mano, kad būtina aiškiau reglamentuoti konkursų techninės specifikacijos rengimo etapus ir procesus, nustatyti aiškius kvalifikacinius reikalavimus technines specifikacijas rengiantiems specialistams, bendradarbiavimo su tiekėjais aplinkybes. Įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą arba perkančiąsias organizacijas skelbti viešųjų pirkimų sutartis.