Nepaisant Ūkio ministerijos savigyros ir viešai deklaruojamų pastangų pritraukti investuotojų bei lengvinti verslo sąlygas, Lietuvos konkurencingumas smunka. Valdininkai teisinasi, kad grumtis tenka ne tik su kaimynais, bet ir su taupymo maratoną paskelbusia Vyriausybe.

Aplenkėme Afriką

Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos vystymo instituto (angl. – International Institute for Management Development, IMD) sudaromame pasaulio ekonomikų konkurencingumo reitinge Lietuva šiemet nukrito net 12 pozicijų žemyn – į 43 eilutę, iš karto po Pietų Afrikos Respublikos.

IMD tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumą labiausiai smukdė išaugęs biudžeto deficitas, infliacija, smukusi ekonominė plėtra, pablogėjusios verslo kreditavimo sąlygos, smarkiai išaugęs nedarbo lygis ir sumenkusi tiesioginių užsienio investicijų dalis šalies bendrajame vidaus produkte.

Nors šalies ekonominė būklė ir pablogėjo, tyrime nurodoma, kad išaugo valdžios veiklos efektyvumas, ypač viešųjų finansų politikos srityje, verslo veiklos efektyvumas, taip pat pagerėjo šalies infrastruktūra.

Nesusišneka su Vyriausybe

Nepaisant to, Lietuvos reitingai smuko ir kituose sąrašuose. Štai Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2009–2010 m. konkurencingumo indekse Lietuva nusirito iš 38-os į 53-ią vietą.

Prasčiau įvertinti esame ir bene svarbiausiame Pasaulio banko sudaromame konkurencingiausių pasaulio šalių reitinge "Doing Business". Praėjusiais metais Lietuva buvo 25 vietoje, šiemet – 26-oje.

Tačiau ūkio viceministras Rimantas Žylius įsitikinęs, kad kitąmet šiame sąraše tikrai pakilsime.

"Valstybėms svarbiausias yra būtent Pasaulio banko reitingas, nes tai juo vadovaujasi investuotojai, rinkdamiesi šalis. Kiti reitingai, kaip Europos konkurencingumo indeksas ar IMD tyrimas, yra teoriniai ir gana subjektyvūs. Kai kuriuose jų yra net Maliarijos indeksas – mes, aišku, čia pirmaujame, nes Lietuvoje šios ligos nėra. Tačiau tai – neobjektyvu. Esame užsibrėžę tikslą po kelerių metų būti pirmame "Doing Business" sąrašo penkioliktuke. Kita vertus, ir dabartinė 26 vieta iš beveik 190 tirtų valstybių nėra prastai", – dienraščiui sakė R.Žylius.

Jis taip pat pažadėjo atsiųsti ir ministerijos verslo labui jau nuveiktų darbų sąrašą. Tačiau per savaitę dienraštis atsakymo taip ir negavo.

R.Žylius dar prasitarė, kad ministerija galėtų pasiekti kur kas daugiau, jei kai kurioms iniciatyvoms nesipriešintų Vyriausybė ir Seimas. Vienas tokių pavyzdžių – įmonių įstatinio kapitalo sumažinimas nuo 10 tūkst. iki 1 tūkst. litų. Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė, nes taip esą būtų suteiktos galimybės sukčiauti ir piktnaudžiauti bankrotais.

Pavyzdžiai užkrečia

Pasak IMD partnerės Lietuvoje ir jau trečius metus tyrimui duomenis pateikiančios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinio direktoriaus Manto Nociaus, dabar visi stengiasi didinti konkurencingumą, nes tai vienas iš nedaugelio būtų grįžti prie ekonomikos augimo.

"Vieni pasinaudojo kritusiu valiutos kursu, kaip mūsų kaimynė Lenkija, kiti mažina sąnaudas ir bando gerinti sąlygas verslui, pritraukti investuotojų, kurie mokėtų mokesčius. Konkurencija dabar – didžiulė, tad visi varžovai kvėpuoja į nugarą ir jeigu nepakankamai greitai sukiesi, tai ir aplenkia. Be to, reitingai nėra vienintelis dalykas, į kurį atsižvelgia investuotojai", – Ūkio ministeriją ir jo paties vadovaujamą ekonominės plėtros agentūrą užstojo M.Nocius.

Esą verslininkai labai dažnai seka kitų įmonių pavyzdžiu. Taigi investicijų banko "Barclays" atėjimas ir informacinių technologijų milžinės IBM steigiamas mokslinių tyrimų centras turėtų į Lietuvą privilioti ir kitų užsienio bendrovių.

Be to, Lietuvoje, palyginti su šalimis kaimynėmis ir Vakarų Europa, yra gana pigi darbo jėga. "Kainomis, aišku, niekada negalėsime konkuruoti su Kinija, Ukraina ar Baltarusija, tačiau galime konkuruoti darbo jėgos kokybe", – tikino LEPA vadovas.

Nelankstus darbo kodeksas

Tiesa, nors ir nenorom, jis pripažino, kad investuotojai pasigenda kai kurių dalykų. Problemų sąrašas nesikeičia jau daug metų. Sudėtingos yra žemės planavimo procedūros, nesutvarkyti teritorijų planavimo dokumentai, ilgai užtrunka gauti bet kokius leidimus ir priimti sprendimus, o laikas – pinigai, tad investuotojai gali pasirinkti šalis, kuriose viskas vyksta greičiau. Investuotojams nerimą kelia ir "Sodros" viršutinių ribų nebuvimas, mat kuo didesni atlyginimai, tuo daugiau mokesčių tenka mokėti. Juolab kad kitose šalyse maksimalūs socialinio draudimo įmokų tarifai yra nustatyti.

"Ūkio ministerija eina tinkama linkme, bet norėtųsi, kad jos pastangos sulauktų didesnio pritarimo Ministrų kabinete ir Seime", – sakė M.Nocius.

Be to, Lietuvoje esą nelankstus darbo kodeksas. "Dabar yra tokia situacija, kad darbuotojas gali būti reikalingas porai ar trims mėnesiams. Bet vėliau jį labai sunku atleisti. Tad darbdaviai bando išsiversti su turimais ištekliais. Manau, kad geriau būtų, jei tas žmogus padirbtų mėnesį ar du ir būtų atleistas negu visą laiką sėdėtų darbo biržoje", – tikino darbo teisės specialistas, bendrovės "Sorainen" partneris Algirdas Pekšys.

Atideda planus

Dėl minėtų priežasčių ir nuolat besikeičiančių sąlygų bei sunkmetį lydinčio netikrumo potencialūs investuotojai neretai savo planus atideda.

"Viena vokiečių chemijos pramonės bendrovė norėjo statyti gamybos įmonę ir sandėlius Marijampolėje bei Kazlų Rūdoje, bet dėl neaiškios situacijos Rytų Europos ir Rusijos rinkose savo planus atidėjo dvejiems metams. Italai Kaune norėjo statyti šviestuvų gamyklą – projektas taip pat atidėtas. Kiti Italijos investuotojai kalba apie laboratorijos įsteigimą viename iš šalies technologinių parkų", – stabilumo laukiančias investicijas vardijo "Peritus sprendimai" konsultantas Andrius Šiaudinis.

Kad mūsų ateities perspektyvos priklauso nuo konkurencingumo, sutinka ir "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Anot jo, per naktines mokesčių reformas padaryta begalė klaidų, kurios iš dalies galėjo lemti konkurencingumo smukimą. Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad net ne mokesčių reforma čia kalčiausia. "Viešasis sektorius gyvena sau, verslas – sau", – konstatavo jis.

Lietuvos konkurentai

IMD reitinge Estija šiemet pakilo vienu laipteliu aukštyn, iki 34 pozicijos, o mūsų kaimynė Lenkija – iš 44 persikėlė į 32 vietą. Latvijos šiame 58 valstybių sąraše nėra.

Lietuvą lenkia net Kazachstanas, kuris iš 36 vietos pakilo į 33. Vos sugebėjome nukonkuruoti Pietų Afriką, kuri šiame reitinge yra 44-a. Tiesa, sugebėjome aplenkti ir vienas jauniausių euro klubo narių – Slovakiją (49) ir Slovėniją (52), taip pat Rusiją (51).

Švedija išliko šešta, Suomija devintą vietą iškeitė į 19-ą. Rusija yra 51-a, Ukraina – priešpaskutinė. Iš trečios į pirmą pakilo Singapūras, antras liko Honkongas, iš pirmos į trečią vietą nusirito JAV. Į pirmą dešimtuką taip pat pateko Šveicarija, Australija, Kanada, Taivanas, Norvegija ir Malaizija. Vokietija yra 16, Kinija – 18, Didžioji Britanija – 22, Prancūzija – 24, Japonija – 27.

IMD reitingas nuo 1989-ųjų sudaromas vadovaujantis 327 kriterijais, kurie atspindi ekonominės plėtros spartą, gamybos efektyvumą, palankumą verslui ir infrastruktūros lygį. Pradedant nuo bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam šalies gyventojui, ir ūkio augimo tempų iki eksporto, kompiuterizacijos lygio ir net mobiliojo ryšio paslaugų kainų. Sudarant reitingą buvo atsižvelgta ir į daugelį kitų veiksnių, tokių kaip korupcijos lygis, valstybės parama švietimui, požiūris į globalizaciją ir priežiūros bei kontrolės institucijų darbą.

Reitingas buvo sudaromas remiantis statistine informacija (du trečdaliai informacijos) ir įmonių vadovų nuomone apie verslo sąlygas šalyje.