Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionų klubo jau senokai netreniravo stipriu charakteriu bei disciplina pasižymintis žmogus.

Nuo Rimo Kurtinaičio laikų sostinės komandos mentalitetas ir požiūris į tikslus buvo pakankamai paviršutiniškas. Aleksandras Džikičius, Darius Maskoliūnas – tai žmonės, niekada nepasižymėję tokia charizma ir sugebėjimu sutelkti komandos, kokią turi legendinis Lietuvos rinktinės gynėjas R.Kurtinaitis.

Kova iki paskutinio prakaito lašo net ir vietinės reikšmės dvikovose su vidutiniokais, specialios bausmės ir užduotys – visa tai maksimumas, kurį R.Kurtinaitis išplėšdavo iš savo auklėtinių. Maksimumas, kurį „Lietuvos ryto“ krepšininkai turėdavo atiduoti už solidžias krepšininkų algas.

Buvusiam „Lietuvos ryto“ generaliniui direktoriui Jonui Vainauskui viešai prabilus apie sugrįžimą į sostinės komandą, netruko prabėgti nei mėnuo, kai „Lietuvos rytas“ galop susiprato, jog vidutinybėms vadovauti turi tik itin griežtas ir reiklus žmogus, kuris sugebėtų ne tik iš savo auklėtinių išpešti maksimumą, tačiau ir suburti juos bendram tikslui – kovai dėl kiekvieno aikštelės centimetro.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ verčia naują istorijos puslapį pasirašydamas sutartį su žmogumi, kurio gyvenimo moto – tik griežta disciplina ir sunkus darbas atneša sėkmę.

Koks iš tikrųjų žmogus yra naujasis „Lietuvos ryto“ vyr. treneris Dirkas Bauermannas? Ir kaip atrodys sostinės klubo žaidimas jam vadovaujant?

Imidžas – profesionalumo simbolis

Holivudinė išvaizda, visados išlaikomas solidumas – tiek aikštelėje, tiek ir už jos ribų. Schemos, mintyse braižomos 24 valandas per parą bei vienas tikslas, vedantis į priekį – pergalės. Tai taktikas, kuris nori, kad kiekvienas elementas, kurį atlieka jo auklėtiniai, būtų pagal planą.

Vokietijos krepšinio pasaulyje šiam žmogui abejingų nėra: vieni jį laiko arogantišku pasipūtėliu, kiti – gerbia ir vertina specialisto požiūrį į darbą.

„Vokietijos Jose Mourinho“, – taip kartą viename savo įrašų atsiliepė vietinės reikšmės dienraščio žurnalistas.

Tačiau D.Bauermannas turi savo požiūrį į aroganciją: „Žmonės kartais sako, kad esu arogantiškas. Tačiau manau, kad tai dėl mano organizuotumo ir koncentracijos“.

Solidūs, žymiausių gamintojų pasiūti kostiumai tapo D.Bauermanno vizitine kortele. Specialistas juokauja, kad kartais jį aplinkiniai vadina „vyru, juodais drabužiais“: „Man, kaip tokios profesijos atstovui, dera ir net gi būtina savo garderobe turėti daug tamsių kostiumų. Tai – profesionalumo ženklas, o profesionalumas man yra svarbiausia“.

Tėvas suformavo charakterį

D.Bauermannas pasaulį išvydo 1957–ųjų gruodžio 10 dieną Oberhausene, Vokietijoje. 200 tūkstančių gyventojų populiacijos mieste jau nuo pat mažens būsimas geriausias Vokietijos krepšinio specialistas augo griežtomis sąlygomis.

„Prisimenu, vaikystėje tėvas skirdavo užduotis, kurias aš privalau padaryti ir jei aš kažką atlikdavau ne pagal planą arba nepadarydavau, jis labai įniršdavo... Pasiusdavo ir tuomet aš turėdavau rimtų problemų (juokiasi, – red.). Manau, kad griežta disciplina, kurią man įskiepijo tėvas, ir vedė mane visą gyvenimą į priekį. Toks aš esu ir krepšinyje“, – vaikystės prisiminimais savo treniravimo stilių aiškino D.Bauermannas.

Specialistas mano, kad svarbiausias faktorius, nulemiantis tuos, kurie laimi tik keletą rungtynių ir tuos, kurie laimi čempionatus – tikslo siekimas. Anot jo, kai yra tikslas, atsiranda maksimali koncentracija to tikslo siekti. Jei giliai širdyje kažko nori, tu nebesiblaškai..

Darboholikas ir vokiška tvarka

D.Bauermannas Europos krepšinyje garsėja savo griežtumu ir kartais sveikas proto ribas viršijančiais treniruočių krūviais. Jis iš savo žaidėjų reikalauja maksimalaus atsidavimo.

Oficialus tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) internetinis puslapis D.Bauermanną apibūdina, kaip trenerį, iš savo auklėtinių reikalaujantį tikslaus kaip šveicariškas laikrodis puolimo ir agresyvios gynybos.

„Dirkas Bauermannas yra gynybinio plano strategas, kuris reikalauja iš savo auklėtinių kietos, agresyvios gynybos ir tikslaus bei efektyvaus pozicinio puolimo be klaidų.

Šio trenerio filosofija: gynyba yra geriausias puolimas“, – rašoma specialisto dosje.

Apie D.Bauermanno pasišventimą darbui Vokietijos žiniasklaidoje kurį laiką sklandė legenda, neva specialistas jau daugelį metų pildo specialų derinių sąsiuvinį, kuriame žymisi krūvas taktinių schemų.

Viename interviu strategas patvirtino turįs tokio pobūdžio suvestinę, tačiau pastaraisias metais pildantis ją vis rečiau.

„Su kiekvienais metais į šį sąsiuvinį pasižymiu vis mažiau derinių, nei pirmaisiais savo trenerio karjeros metais. Jame – daugybė žaidimo „du prieš du“ schemų ir būdų, kaip gintis nuo šio krepšinio elemento“, – teigė D.Bauermannas, kuris taip pat atskleidė, jog šis sąsiuvinis – jau 40 puslapių apimties.

Internete galima rasti elektroninį biografinės knygos apie vokiečių specialistą variantą. Ją parašė vieno didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų „Bild“ žurnalistas.

Savo knygos anotacijoje jis D.Bauermanną įvardino, kaip „randuotą kovinį žirgą, kuris vis dar dega noru kautis“. Anot žurnalisto, strategui didžiausias malonumas – būti lyderiu, suburiančiu skirtingų žmonių kolektyvą į vieną kumštį ir savo pergalėmis nutildančiu visus kritikus.

_{fcb-basketball.com nuotr.}

Audsaiderių Mesijas

D.Bauermanno karjera – solidi. 24 metus krepšinio treneriu dirbantis specialistas pasiekė ne vieną įsimintiną pergalę, tačiau iki šiol dar nėra treniravęs aukščiausio lygio Europos komandų.

Trenerio karjerą 1989 metais pradėjęs Leverkuzeno „Bayern“ komandoje D.Bauermannas per 10 metų šį klubą nuvedė į Senojo žemyno krepšinio elitą.

1989–ųjų pavasaris specialisto karjeroje įstrigo ne tik pergale Vokietijos taurės finale, tačiau ir pokalbiu su žmogumi, kuris vėliau tapo D.Bauermanno idealu.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas tuomet priėjo prie istorine pergale besidžiaugiančio D.Bauermanno ir jam pasakė esminę frazę, įkvėpusią trenerį siekti aukštumų krepšinyje.

„Prisimenu, kai 1989 metais su „Bayern“ laimėjome Vokietijos taurę. Mes labai džiaugiamės ir buvome euforijoje. Tačiau tada prie manęs priėjo Helmutas Schmidtas ir pasakė: „Jūs Europoje esate niekas. „Bayern“ turi žengti futbolo klubo Miuncheno „Bayern“ pėdomis ir tapti geriausia krepšinio komanda Senajame žemyne“. Žinote, jei ne šie žodžiai, galbūt mes nebūtume šešis kartus žaidę stipriausiame Europos krepšinio turnyre“, – pripažino D.Bauermannas.

Specialisto vadovaujama Leverkuzeno komanda iki 1998-ųjų ne kartą kovėsi Koračo taurės turnyre, kuris tuo metu buvo laikomas Senojo žemyno klubinio krepšinio amfiteatru. Paskutiniais savo metais „Bayern“ gretose D.Bauermannas šią komandą nuvedė iki Koračo taurės pusfinalio.

Dar vienas ryškūs pėdsakas šio specialisto karjeroje – darbas Bambergo klube.

2001 metais į vos 70 tūkstančių gyventojų miestelį atvykęs D.Bauermannas garsiai kalbėjo apie iš pradžių utopiškai atrodžiusius tikslus – vieną dieną žaisti Eurolygoje.

„Kai atvykau į Bambergą visi juokėsi iš manęs ir mano tikslo. Niekas netikėjo, kad su tokio miesto komanda įmanoma laimėti Vokietijos pirmenybes ir sėkmingai žaisti su turtingiausiais Europos klubais. Nėra nieko maloniau, kai vadovaudamas Bambergo komandai nugali Madrido „Real“.

Mano nuomone, vizija yra labai svarbus dalykas. Ji duoda energijos, motyvacijos ir, svarbiausia, susikoncentravimo efektą. Tai ir yra pagrindiniai sėkmės faktoriai. Ne pinigai, ne žaidėjų meistriškumas, o psichologija“, – prisiminė D.Bauermannas.

Per septynerius metus Bamberge – du Vokietijos čempionų titulai (2005; 2007) bei du geriausio šalies trenerio apdovanojimai (2003; 2004). Bambergo krepšinio komandą D.Bauermannas pavertė Eurolygos vidutinioke, kuri sugebėjo kaip lygi kautis su stipriausiais Senojo žemyno klubais.

Galop, Miuncheno „Bayern“ tapo trečiuoju Vokietijos klubu, kurį D.Bauermannas pavertė konkurencinga komanda.

2010 metais D.Bauermannas stojo prie ambicingus tikslus išsikėlusios Miuncheno „Bayern“ krepšinio komandos vairo. Pirmasis sezonas – antrojo Vokietijos diviziono čempionų titulas ir kelialapis į pagrindines pirmenybes. Antrasis – 5 vieta Vokietijos pirmenybių reguliariajame sezone ir pralaimėjimas pirmajame atkrintamųjų varžybų etape.

Tačiau 2012–2013 metų sezono pradžioje D.Bauermannui buvo parodytos durys. Iki šiol nėra iki galo aišku, kodėl.

Vokietijos žiniasklaidoje tuo metu buvo daug kalbama apie disciplinos „Bayern“ komandoje trūkumą – krepšininkų nuolatinius pasilinksminimus naktiniuose klubuose bei D.Bauermanno abejingumą.

Mažo meistriškumo komandų treneris

Kyla klausimas, kodėl D.Bauermannas, iš silpniausių komandų sugebantis nulipdyti čempionatų favoritus, niekada iki šiol netreniravo aukščiausio lygio Eurolygos klubų?

Galbūt pagrindinė šio specialisto problema – nesugebėjimas prisitaikyti prie savo auklėtinių meistriškumo ir poreikių?

Garsus JAV psichologas Kurtas Lewinas savo darbuose yra rašęs, jog autokratinis komandos valdymas yra geriausias dirbant su mažo meistriškumo grupe. Žmonėmis, kurie dar nėra pasirengę improvizuoti bei priimti sprendimų patys.

D.Bauermannas yra kietos gynybos bei ypač planingo puolimo šalininkas – būtent tokio žaidimo braižo, kuris geriausiai tinka mažo meistriškumo krepšininkų komandai.

Atsidūręs aukšto meistriškumo krepšininkų būryje D.Bauermannas negalėtų išnaudoti savo auklėtinių talento kurti aikštelėje. Juk geriausios komandos dažnai savo žaidimą grindžia improvizuodamos. Galop, aukščiausiame lygyje, lemiamomis rungtynių akimirkomis, nugalėtojus dažnai nulemia ne taktinės schemos aikštelėje, o sugebėjimas žaisti vienas prieš vieną bei išnaudoti susidariusias situacijas.

„Autokratiškam vadovui valdant aukšto meistriškumo specialistų grupę, ne tik naikinamas visas jos potencialas, tačiau savo vertę žinantys specialistai, kurie negali išnaudoti savo galimybių, pradeda jaustis nepilnavertiškai“ , – taip rašoma viename šio psichologo darbe.

Reziume

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai nepasižymi aukštu meistriškumu. Šioje komandoje nėra žvaigždžių ar žaidėjų, kurie galėtų susikurti sau progas patys. Puolime universaliausias ir aukščiausio meistriškumo krepšininkas Renaldas Seibutis nublanksta rungtyniaudamas su stipriausiais varžovais, o buvusiose savo komandose niekuomet nevaidino lyderio vaidmens.

Tad belieka tikėtis, jog griežta D.Bauermanno ranka įves šiek tiek įtampos ir disciplinos į sostinės komandos žaidimą. Taip šalies pirmenybių atomazga taps tik dar įdomesnė krepšinio sirgaliams.