Nuomonė: R. Fernadezo Kaune laukia tikras pragaras

Deja vu. Toks įspūdis susidarė, stebint trilerį tarp „Žalgirio“ ir „Real“ ekipų, kuriame netrūko nieko: nei tikros kovos, nei įspūdingų epizodų, nei emocijų.

Trūko vienintelio taiklaus „Žalgirio“ metimo, kuris būtų nutildęs „Real“ sirgalius ir privertęs juos pirmą kartą šio sezono Eurolygoje areną palikti nuleistomis galvomis.

Deja, taip neįvyko. Marko Popovičiaus mestas tritaškis skriejo pro šalį ir „Žalgiris“ patyrė antrąją nesėkmę Top-16 etape.

Abu pralaimėjimai praktiškai identiški – pralaimėta 1 tašku, paskutiniai metimai – „Žalgirio“ rankose. Dėsningumas? Galbūt. Ar dėl to reikia skambinti pavojaus varpais ir pulti į depresiją, kad Kauno ekipa prakeikta ir išvykose laimėti taip ir nepavyks? Tai iš piršto laužtos kalbos ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Priešingai nei ankstesniais sezonais, šį „Žalgiris“ spinduliuoja olimpine ramybe. Ypač kalbant apie rungtynes išvykose, kur žaidėjai į aikštę išeina tiksliai žinodami, ką turi padaryti, kokia jų užduotis ir koks tikslas.

Tai puikiai iliustravo paskutinė rungtynių su „Real“ ataka, kai derinys, skirtas M.Popovičiui buvo išpildytas idealiai ir nedaug trūko, jog iki tol praktiškai be klaidų šaudęs kroatas būtų pasiuntęs „Real“ į nokautą.

Deja, pritrūko sėkmės, tačiau vien jau šis epizodas leidžia neabejoti tuo, kad komanda tiki pergale iki paskutinės akimirkos ir nedaro jokių neapgalvotų sprendimų lemiamais rungtynių momentais.

Aišku, galima kalbėti apie paskutinę „Real“ ataką ir kaip reikėjo pasielgti joje, tačiau šaukštai po pietų – laiko atgal neatsukti nepavyks, o ir viskas, ko gero, būtų kitaip, jei nelemtas Ibrahimo Jaabero kluptelėjimas. Jei ta ataka būtų pasibaigusi netaikliu Sergio Rodriguezo metimu, jokių pasiūlymų apie pražangą prieš metimą nebūtų.

Į ką dar verta atkreipti dėmesį? Paulius Jankūnas prieš Rudy Fernandezą. Taip, karščiausias konfliktas įvyko jau po rungtynių, tačiau jis labai daug ką pasako. Žinoma, nuomonių gali būti daug ir įvairių, bet mano manymu, „Žalgirio“ kapitonas nesileido užgauliojamas ir tai tik įrodo, kad šiemet Kauno klubas turi nugalėtojų mentalitetą.

Tai nebuvo epizodas, kuriame P.Jankūnas nemokėjo pralaimėti. Nieko panašaus. Manau, kad „Žalgirio“ kapitonas gynė savo ir savo klubo garbę, neleido tyčiotis iš pralaimėjusių.

Trumpai tariant, „Real“ šįkart laimėjo mūšį, bet ne karą, o Kaune jų ir, ypatingai, R.Fernandezo laukia tikras pragaras, po kurio ir bus aišku, kas yra kas.

Labiausiai neraminti gali nebent tik tai, ar žalgiriečiams pavyks atstatyti savo psichologinę būseną, nes tokie pralaimėjimai yra ypatingai skaudūs, tačiau žinant, kad kitas „Žalgirio“ varžovas yra Maskvos „CSKA“, būtų naivu baimintis, jog žaidėjams bus sunku rasti savyje psichologinių ir fizinių jėgų kovojant dėl labai svarbios pergalės Top-16 etape.

Kaip ten bebūtų, „Žalgiris“ dabar kažkuo primena sužeistą žvėrį, kuris padarys viską, kad išgyventų.