Iš pasaulio dviračių treko pirmenybių su penkiais apdovanojimais sugrįžusios Lietuvos rinktinės atstovai įsitikinę, kad rezultatai galėjo būti dar geresni.

Nusileido tik tradiciniams favoritams

Pirmadienį Vilniaus oro uoste iš planetos čempionato Danijoje grįžusią Lietuvos dviračių treko komandą artimieji ir šalies sporto vadovai pasitiko gėlių jūra.

Lietuviai Kopenhagos treke pelnė penkis apdovanojimus - daugiau medalių surinko tik pripažintų dviračių treko šalių Australijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovai.

Auksą keirino, sidabrą 500 m atskiro starto ir bronzą sprinto rungtyse iškovojusi rinktinės lyderė Simona Krupeckaitė dar vieną bronzinį medalį kartu su Gintare Gaivenyte pelnė komandinio sprinto lenktynėse, o paskutinįjį apdovanojimą Lietuvai pridėjo Vilija Sereikaitė, 3000 m asmeninėse persekiojimo lenktynėse užėmusi trečiąją vietą.

S.Krupeckaitė neslėpė po triumfo paskutinę čempionato dieną praėjusią naktį negalėjusi užmigti ir dėkojo savo vyrui bei treneriui Dmitrijui Leopoldui, kuris įkvėpė sportininkę pergalei keirino rungties varžybose.

Tuo metu portalo kalbinti kiti komandos atstovai pripažino, kad čempionatas Lietuvai buvo sėkmingas, tačiau pabrėžė, kad lietuvių rezultatai galėjo būti dar geresni.

Įsitvirtino tarp pasaulio elito

Anot rinktinės vyriausiojo trenerio Antano Jakimavičiaus, S.Krupeckaitė buvo pajėgi auksą pelnyti ir 500 m atskiro starto lenktynėse, be to, nepasisekė teisėjų diskvalifikuotai moterų persekiojimo lenktynių komandai, kuri esą galėjo patekti į geriausių ekipų šešetą. Reikšmingesnio vaidmens A.Jakimavičius ateityje vylėsi sulaukti iš Lietuvos vyrų dviratininkų.

- Penkių apdovanojimų kraitis viršijo jūsų lūkesčius? - portalas paklausė A.Jakimavičiaus.

- Iškovojome vienu medaliu daugiau nei praėjusiais metais. Viskas atitiko planus, bet galėjo būti ir dar geriau. Jei Simona Krupeckaitė būtų sėkmingiau startavusi 500 m atskiro starto lenktynėse, galėjome turėti ir dar vieną auksą. Džiaugiuosi, kad mūsų nuoširdus darbas buvo vainikuotas tokiais rezultatais. Galima drąsiai sakyti, kad įsiterpėme į dviračių treko elitą. Visi su mumis dabar skaitosi, po finišo sveikina.

- Pagal bendrą iškovotų medalių skaičių, Lietuva čempionate užėmė ketvirtą vietą.

- Gali būti, mes to net neužfiksavome, ne tas rūpėjo. Pasaulis jau mus pripažįsta. Ypač džiaugiuosi, kad pasikeitė Simonos važiavimo taktika. Anksčiau ji pasimesdavo lenktynių metu, varžovės jos nebijodavo. O dabar Simona jaučiasi labai tvirtai, ir įvaro baimės oponentėms.

- Ant nugalėtojų pakylos lipo ir G.Gaivenytė bei V.Sereikaitė. Moterų rinktinės rezervas taip pat seka S.Krupeckaitei įkandin?

- Visos mergaitės važiuoja išties neblogai. Tiesiog kartais pasitaiko nesėkmingų epizodų, kurių išvengus viskas būtų dar geriau. Bet mūsų komanda labai stipri - ne tiek dviratininkių skaičiumi, kiek jų kokybe.

- Betrūksta vyrų indėlio.

- Vyrų trūksta. Šiame čempionate vieną (Gediminą Bagdoną - red. past.) jau turėjome, ir tai jau yra šis tas. Jeigu mūsų vyrai pradės labiau vertinti treką, atrodo, kad bus ir rezultatai. Turime tokių pavyzdžių: Ramūnas Navardauskas pusantrų metų treniravosi su mumis, o paskui nuvažiavo į Prancūziją, gerai pasirodė plento lenktynėse, ir greičiausiai pasirašys kontraktą su prancūzų profesionalia komanda. Taigi, dirbdami treke dar nesame sugadinę nei vieno plento dviratininko.

- Ar realu tikėtis, kad pavyks prikalbėti į komandą sugrįžti Tomą Vaitkų?

- Tarėmės su juo, kad jis startuos šiose pirmenybėse, bet vėliau nesutapo planai. Tačiau pokalbiai vyksta. Jei suburtume T.Vaitkų, G.Bagdoną, R.Navardauską ir Ignatą Konovalovą, turėtume gan stiprią komandą. Bet tai padaryti labai sunku, nes jie visi lenktyniauja plente.

- Galbūt po tokio pasirodymo planetos čempionate pakviesite valdžios atstovus apsilankyti savo bazėje Panevėžyje, kad jie savo akimis galėtų įsitikinti, kokiomis sąlygomis dirbate?

- Tai yra pagrindinė mūsų bėda. Betrūksta kokios nors epidemijos, kad tą bazę uždarytų. Metai bėga, o niekas nesikeičia. Gėda ten beužeiti.

Piktinasi teisėjų priekabėmis

Bronzos medaliu ir pagerintu asmeniniu 3000 m asmeninių persekiojimo lenktynių rekordu itin džiaugėsi V.Sereikaitė, kurią prieš čempionatą buvo užklupusi nemaloni liga. Sportininkė tikino kiek geriau pasijutusi tik nuvykus į Kopenhagą.

“Rezultatai labai geri. Net nesitikėjau, kad pavyks taip gerai startuoti. Norėjau bent pakartoti savo geriausią rezultatą, o pagerinau jį beveik 2 sekundėmis (3 min. 31,905 sek. - red. past.)”, - kalbėjo V.Sereikaitė.

- Galbūt Kopenhagos trekas yra palankus naujiems rekordams?

- Prieš čempionatą Kopenhagoje jau buvau važiavusi pasaulio taurės etape. Trekas išties geras.

- Daugiakovės varžybose užimta šeštoji vieta turbūt taip pat tenkina?

- Taip, be abejo. Trečią varžybų dieną jau jaučiausi silpnokai, bet šešta vieta - neblogas pasiekimas.

- Kas nutiko komandinėse persekiojimo lenktynėse, iš kurių Lietuvos trejetas buvo diskvalifikuotas?

- Dėl to kaltinu teisėjus. Prieš pat startą mus sustabdė, buvome pasimetusios, nesupratome, kas vyksta. Distancijos pabaigoje mums pasakė, kad esame diskvalifikuotos, nes mano dviračio vairas neva buvo blogas. Bet su tais pačiais dviračiais dalyvavome daugelyje rungčių, ir viskas buvo gerai. Manau, kad teisėjai suklydo, nes prieš startą dviračiai buvo tikrinami, ir jokių priekaištų neišgirdome. Trečią kartą dalyvavau pasaulio čempionate - dar niekad prie mūsų nėra taip kabinėjęsi. Galbūt kažkuo neįtikome, nežinau.

- Galbūt lietuviai tiesiog pelnė per daug medalių?

- Gali būti (juokiasi - red. past.).

- Kokie tolesni jūsų planai?

- Šiek tiek atsipūsime ir pradėsime treniruotis plente. Laukia daug varžybų, per kurias bus formuojama komanda pasaulio dviračių plento pirmenybėms. Į treką sugrįšime tik rudenį.