Rungtynės su „Žalgiriu“, kurioje praleido šešis sezonus, „Chimki“ puolėjui Pauliui Jankūnui nebuvo eilinės. Jaudulys padarė savo ir kauniečiui mačas nebuvo sėkmingas.

- Patyriau savo kailiu, ką reiškia žaisti sporto halėje prieš „Žalgirį“. Viskas aišku, ką jaučia čia atvažiavę „Žalgirio“ priešininkai, - po mačo spaudos konferencijoje pripažino P.Jankūnas.

- Tai koks tas jausmas žaisti prieš savo gimtą komandą?

- Galiu pasakyti, kad emocijos šiandien nugalėjo. Nekaip jaučiausi halėje, čia visi sirgaliai... Bet šiaip smagu buvo, ypač iš šalies viską pamatyti.

- Jaučiate nostalgiją „Žalgiriui“ Gal norite sugrįžti?

- (juokiasi). Sunku pasakyti... bet nostalgija, aišku, jaučiasi, juk šitam klubui atidaviau šešis metus. Manau, visą gyvenimą nostalgiją „Žalgiriui“ jausiu, bet dabar atėjo toks etapas, kai turėjau išvažiuoti.

- O savo vaidmeniu „Chimki“ komandoje ar esate patenkintas?

- Ne man komentuoti savo vaidmenį. Paprasčiausiai darau tai, ką liepia treneris, ir viskas.

- Po pusfinalio jūsų treneris S.Scariolo aiškino, kad šiuolaikinis krepšinis reikalauja, jog sunkusis krašto puolėjas daugiau atakuotų iš toli, o ne stumdytųsi po krepšiu. Kaip jaučiatės daugiau mesdamas tritaškių, nei darydamas tai, ką geriausiai mokate?

- Taip, mes dabar propaguojame tokį krepšinį ir aš turiu žaisti daugiau prie tritaškio linijos. Keista truputį, bet nieko negaliu padaryti, tik pratintis prie to ir tobulėti. Tikiuosi ateityje bus geriau, nes dabar mano žaidimas dėl to ir banguoja. Dieną geriau žaidžiu, dieną blogiau, nes nejaukiai dar jaučiuosi. Bet priprasiu.