Šiemet Klaipėdos žiūrovai išvys užsienio festivalių favoritus, kritikų ir žiūrovų įvertintus praėjusiais metais sukurtus filmus, pradedant reikšmingiausius "Oskarus" susižėrusia juosta "Parazitas", lenkų hitu "Kristaus kūnas" ir baigiant šiandien itin aktualiu latvių režisieriaus darbu "Olegas" ar geriausiu Toronto festivalyje pripažintu filmu "Martinas Idenas".

Taip pat festivalis kvies ir į naktinius kino seansus bei kitus ypatingus renginius. Kovo 23 d. numatytas specialus "Parazito" seansas, pritaikytas klausos negalią turintiems žiūrovams. Kovo 28-ąją toks pat seansas lauks ir norinčiųjų pamatyti festivalio atidarymo filmą "Proksima".

O kovo 10 dieną klaipėdiečiams festivalio komanda ruošia specialų įžanginį renginį "Kultūros fabrike" įkurtame kino teatre "Arlekinas". Čia festivalio organizatoriai pristatys jubiliejinio "Kino pavasario" programą ir patars, kokius filmus geriausia pamatyti.

Kino šventė Kaune prasidės jau kovo 13-ąją – kauniečiai ir miesto svečiai turės progą išgirsti programos naujienas iš organizatorių lūpų ir prisiminti praėjusių metų "Kino pavasario" hitus: "Tobuli melagiai", "Išgyventi vasarą", "Netikėta meilė". Mažieji kino gerbėjai galės pamatyti lietuviškai įgarsintus animacinius filmus "Moliūgėlio gyvenimas", "Gordonas ir Padi".

Kuo dar Lietuvos žiūrovus nustebins festivalis? Apie tai – pokalbis su "Kino pavasario" generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite.

– G.V.: Prasideda jau 25-asis "Kino Pavasaris". Ar jubiliejaus proga jis bus kuo nors kitoks nei ankstesni festivaliai? Kokios naujovės laukia?

– A.R.: Šiemet nusprendėme žvelgti į ateitį ir pasiūlyti žiūrovams naujų patirčių. Vienas svarbiausių "Kino pavasario" jubiliejaus akcentų – seansai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Čia rodysime Charlie‘o Chaplin‘o filmą "Cirkas" su gyvai Šv.Kristoforo kamerinio orkestro atliekamu garso takeliu. Tai bus nuostabus reginys visai šeimai. Pasaulio kino festivaliuose šiuo metu populiarėja vidurnakčio seanso formatas. Vidurnaktį neįprastose, ypatingose erdvėse rodomi filmai, turintys siaubo, komedijos ir absurdo elementų. Tai pasiūlysime ir mes – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bus rodoma Quentin‘o Dupieux‘o absurdo komedija "Zomša". Visus klaipėdiečius kviečiame atvykti ir išbandyti šią patirtį.

Unikalu: Klaipėdos žiūrovai galės pamatyti pagarsėjusias kino juostas "Parazitas" ir "Proksima".

– G.V. Kokių festivalio filmų rekomenduotumėte jokiu būdu nepraleisti?

– M.V.: Kalbant apie visoje Lietuvoje rodomus filmus, pirmiausia būtina paminėti Bong Joon Ho "Parazitą". Tai – turbūt pats laukiamiausias festivalio filmas. Taip pat išskirčiau lenkų režisieriaus Jano Komasa‘os darbą "Kristaus kūnas". Jis buvo nominuotas Oskarui už geriausią filmą užsienio kalba.

– A.R.: Aš išskirčiau ir atidarymo filmą – režisierės Alice Winocour "Proksima". Juk jis reprezentuoja visą festivalio poziciją. Tai – moters režisierės darbas apie stiprią moterį, bandančią išlaviruoti tarp šeimos vertybių ir savo darbo.

– M.V.: Taip pat nepamirškime Pietro Marcello filmo "Martinas Idenas". Tai – Jacko Londono apysakos ekranizacija. Vienas labiausiai vertinamų italų režisierių P.Marcello romano veiksmą perkelia į Italiją gana neapibrėžtame laike. Persvarstomos politinės idėjos – kaip jos veikia žmogų, kuris blaškosi tarp skirtingų socialinių klasių, skirtingų savo norų ir lūkesčių. Galiausiai pagrindinis herojus tampa garsiu rašytoju, tačiau filme keliamas klausimas, ar jis neišdavė savo jaunystės idealų? Šiame ypatingame filme režisierius naudojasi ir archyvine medžiaga, ją jungdamas su ryškia ir autentiška kino kalba. Pagrindinis filmo aktorius Luca Marinelli Venecijos kino festivalyje gavo geriausio aktoriaus apdovanojimą. O Toronto kino festivalio konkursinėje programoje "Platforma" P.Marcello darbas buvo išrinktas geriausiu metų filmu.

– A.R.: Taip pat paminėčiau keletą filmų iš Skandinavijos, kadangi juos lietuviai labai mėgsta. Vienas mano asmeninių favoritų yra islandų režisieriaus Hlynur Pálmason darbas "Balta balta diena". Jis priverčia prisiminti tikrąsias vertybes ir dar kartą įvertinti, ką tu turi ir kaip gyveni. Tą patį jausmą sukelia ir norvegų filmas "Viltis".

Unikalu: Klaipėdos žiūrovai galės pamatyti pagarsėjusias kino juostas "Parazitas" ir "Proksima".

– G.V.: Kokie susitikimai laukia festivalio lankytojų?

– M.V.: Džiaugiamės galėdami pristatyti latvių režisieriaus Jurio Kursietio darbą "Olegas". Filmas kurtas kartu su lietuviais, vienas jo prodiuserių – Lukas Trimonis. O pagrindinis aktorius yra lietuvis Valentinas Novapolskis. Su šia kūrybine komanda Klaipėdos žiūrovai galės susitikti kovo 27 dieną.

– A.R.: Kalbant apie susitikimus, kortas maišo ir korona virusas. Dėl jo žmonėms sudėtingiau keliauti. Dėl to kol kas kalbame atsargiai, nes neturime garantijų, kad visi režisieriai ar aktoriai atvyks pas mus.

– G.V.: Neseniai grįžote iš Berlynalės – Berlyno kino festivalio. Darbas atrodo tobulas – žiūri filmus, atrinkinėji juos į festivalį. Vis dėlto, kiek filmų per dieną galite peržiūrėti, kad dar sugebėtumėte juos įvertinti, apmąstyti?

– M.V.: Ilgainiui atsiranda tam tikri įgūdžiai, tad gali ir kokius 5–6 filmus peržiūrėti. Iš tikrųjų, norint susidaryti įspūdį apie festivalio programą, per dieną turi peržiūrėti bent 5 filmus. Kita vertus, Berlyno festivalis vyksta tada, kai iki "Kino pavasario" lieka vos keletas savaičių. Tad Berlyne tenka atlikti nemažai darbų, susijusių su mūsų festivaliu. Tačiau bent 4 filmus per dieną vis tiek peržiūrime. Egzistuoja daug kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, sudarant programą – ar filmas aktualus mūsų šalyje, kokia jo meninė vertė. Iš Berlyno festivalio turėsime keletą puikių filmų. Ypač džiaugiamės rumunų režisieriaus Cristi Puiu darbu "Dvaras". Būtent šis režisierius Berlynalės naujoje konkursinėje programoje ,,Susidūrimai" gavo geriausio režisieriaus apdovanojimą. "Dvaras" – ilgas ir sudėtingas filmas, tačiau be galo vertingas. Jis kelia daug klausimų apie šiandienos politinę situaciją Europoje, ir apskritai Europos tapatybę. Pamatinis jo klausimas – kas yra gėris ir blogis?

– G.V.: Ar sudėtinga sudaryti festivalio programą? Kiek filmų reikia peržiūrėti iki galutinio sprendimo?

– M.V.: Labai smagu, kad programą sudarome keturiese. Kiekvieno filmo pasirinkimą lydinčios diskusijos iš tiesų padeda apsispręsti. Esame skirtingi, turime skirtingus skonius, tad bendras pokalbis aiškiai parodo stipriąsias ir silpnąsias filmo puses. Atsakomybę didelė – norisi žiūrovams parodyti vertingiausius filmus iš viso pasaulio. "Kino pavasaris" iš kitų Lietuvos kino festivalių tuo ir išsiskiria, kad stengiamės parodyti skirtingas kino rūšis ir žanrus, apžvelgiame įvairiausias pasaulio šalis. Stengiamės parodyti režisierių kūrinius iš šalių, kuriose kino industrijos nėra labai išvystytos ir kino žemėlapiuose jos atsiranda ne taip dažnai. Juk vertingų balsų atsiranda net tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Tad manau, jog geografinė įvairovė yra mūsų stiprybė. Be to, praplečiame žiūrovų akiratį, juk tai – puiki galimybė pamatyti, kuo gyvena žmonės kituose kraštuose, įsitikinti, kad kartais mūsų problemos yra labai panašios, o kartais – net labai skirtingos. Taip galime išvysti save pačius iš šalies, suprasti, kokia yra mūsų visuomenė. O filmų, kuriuos peržiūrime sudarydami programą, skaičiaus yra tikrai didelis. Kartais viename festivalyje pažiūrime apie 40 filmų.

– A.R.: Manau, kad geriausias dalykas, kurį "Kino pavasaris" dovanoja savo žiūrovams, yra pažintis su skirtingomis kultūromis, šalimis. Kartais žiūrint filmą apie tolimą kraštą, rodos, kad net gali užuosti kvapą, tuo metu tvyrantį ore. Man imponuoja įvairių pasaulio šalių autentiškumas ir galimybė jas pažinti.