Dešimtąjį kartą rajono folkloro ansamblių nariai rinkosi į Agluonėnų etnografinę sodybą. Jaukus kiemas privertė dalyvius ir žiūrovus glaustis arčiau vieniems kitų.
Priekuliškiai, susibūrę į ansamblį „Vėlingis“, doviliškių „Lažupis“, Kvietinių ansamblis „Kvėitys“, dreverniškės „Žvejytės“, Girkalių „Žiogupio“ nariai ir Gargždų kultūros centro ansamblio „Cyrulelis“ dalyviai vieni kitus jau puikiai pažįsta, nes kaskart susitinka ir kitose rajono bei visos Lietuvos šventėse.
Klaipėdos rajonas – išskirtinis ir ypatingas tuo, kad etniškai tai skirtingų kultūrų – žemaičių ir klaipėdiškių kraštas. Todėl šventėje kaskart skamba tiek vingrių melodijų vienbalsės pamario krašto, tiek vargonų gausmą primenančios žemaitiškos dainos.
Šiemet antrus metus šventė buvo skirta paminėti lietuvių kalbos puoselėtojo bei dainų rinkėjo Liudviko Rėzos darbams prisiminti. Todėl tądien skambėjo garsiojo pamokslininko užfiksuotos dainos, prisiminti jo pasisakymai apie lietuvius ir lietuvių kalbą.
Renginio dalyviai grožėjosi menininkės Jūratės Buožienės tekstilės darbais. Autorė kuria artima batikai technika, jos darbuose – liaudies dainose atsispindintys lietuvių pasaulėvaizdžio motyvai ir marginimo technika – rankomis siuva ir riša audinį bei jį dažo. Jos kūryba, artima batikai ir dažytai tekstilei, dažnai vadinama „debesų menu“.
Folkloro ansamblis „Aušrinė“ palydėjo parodos pristatymą dainomis.
Šventės metu skambėjo ne tik dainos, dalyvius sujudino liaudiški šokiai, jie sveikino sukaktuvininkus, džiaugėsi bendryste, vaišinosi šiupiniu ir kitais patiekalais.
Pirmą kartą norintieji galėjo pasimokyti tradicinio muzikavimo. Groti smuiku ir bandonija mokė žinomi etnomuzikologai ir tradicinės instrumentinės muzikos puoselėtojai Gaila Kirdienė bei Arvydas Kirda.
„Auga vuobelelė“ – jau ne vien pasirodyti skirtas renginys, tai lyg bendraminčių ir bendražygių susibūrimo šventė, proga dar kartą pasimatyti ir pasidžiaugti naujai išmoktomis dainomis bei šokiais.
Naujausi komentarai