Aistringos muzikos koncerte skambės A. Piazzollos kūriniai

  • Teksto dydis:

Šiemet kovą sukaks 100 metų, kai gimė tango revoliucionierius Astoras Piazzolla (1921–1992) – žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas. Atradęs save tango muzikoje ir ją naujai interpretavęs, jis iki šių dienų populiarus – A.Piazzollos kūriniai nuolat puošia koncertų programas. Tokia bus ir kompozitoriaus atminimui Klaipėdos koncertų salės dedikuota „Tango revoliucija“, internetu skambėsianti kitą savaitę.

Originalaus stiliaus

Šiame virtualiame koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Programoje „Tango revoliucija“ skambės ne tik paties A.Piazzollos kūriniai, bet ir jų įkvėptas Osvaldo Golijovo opusas. Koncertą nemokamai bus galima stebėti kovo 5 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ arba „YouTube“ platformoje.

Klasika ar tango? Klasika ir tango! Taip savo skambesio ieškojo A.Piazzolla, jo paties žodžiais, per sekundę parašydamas milijonus natų. Viskas prasidėjo nuo vaikystėje į rankas paimtos bandonijos – instrumento, su kuriuo iki šiol identifikuojamas tango. A.Piazzolla savo kaip atlikėjo karjerą kabaretuose ir orkestruose papildė naujoviškais kūrybiniais bandymais, o kelyje sutikti pedagogai jam padėjo atrasti originalų stilių ir likti ištikimam tango muzikai.

Pradžioje kompozitorius buvo kaltinamas šventvagiškais pasikėsinimais į tradicinį argentinietišką tango, tačiau netrukus pasigirdo susižavėjimo šūksniai: prigesusį tango populiarumą atgaivino būtent A.Piazzollos muzika, kurioje Lotynų Amerikos ritmai ir melodijos susipynė su džiazo ir klasikinės muzikos elementais.

Aistrų atspindys

„Mano muzika yra populiari kamerinė muzika, išaugusi iš tango“, – teigė pats kompozitorius, per gyvenimą parašęs maždaug 1 000 kūrinių.

„Astoro muzika – aistrų atspindys, ji išreiškia ir laimingo, ir kenčiančio žmogaus esmę,“ – yra sakęs smuikininkas Gidonas Kremeris.

A.Piazzollos 100-mečiui skirtoje tango nuevo programoje skambės žymusis „Libertango“, kuris simbolizuoja A.Piazzollos išsilaisvinimą nuo klasikinio tango ir „naujojo tango“ pradžią. Taip pat bus atliktas ir „Tanti ani prima“, sukurtas specialiai Marco Bellochio filmui apie karalių Henriką IV.

Stambiausias koncertinės programos kūrinys – A.Piazzollos „Metų laikai Buenos Airėse“. Kaip nurodo pavadinimas, šiuo opusu autorius pasakojo apie metų laikus Argentinos sostinėje. Tai keturių dalių ciklas, kurio versiją smuikui ir styginių orkestrui pritaikė talentingasis smuikininkas V.Čepinskis, kuris pastaruoju metu vis dažniau reiškiasi ir kompozitoriaus amplua.

Su V.Čepinskiu

Aistringa V.Čepinskio smuiko stygų atliekama muzika melomanus yra pavergusi jau daugelį metų. Klaipėdiečiai prisimena, kaip anksčiau smuiko virtuozas ir jo suburtas orkestras „Camerata Klaipėda“ daug koncertuodavo uostamiestyje ir sutraukdavo klausytojų minias.

Dabar V.Čepinskis čia dažniausiai pasirodo su kolegos ir artimo bičiulio Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru. Smuiką jo rankose neretai keičia dirigento batuta, o programose skamba ne tik aranžuotės, bet ir originalūs V.Čepinskio sukurti kūriniai.

A.Piazzollos įvykdyta tango revoliucija turėjo didelę įtaką kitų autorių kūrybai. Vienas iš tokių yra JAV šiuo metu gyvenantis žydų kilmės Argentinos kompozitorius O.Golijovas, kurio opusas „Last Round“ taip pat bus atliktas šiame koncerte.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių