H.K.Anderseno tėvynėje

– Kokie tikslai jus gruodžio pradžioje nuvedė į Danijos sostinę?

– Dar 2005-aisiais, visam pasauliui minint H.K.Anderseno 200-ąsias gimimo metines, Danijos ir Lietuvos draugija pasiūlė man parengti specialią programą. Lietuvoje dauguma žmonių šį rašytoją žino kaip genialų pasakų kūrėją, tad netikėtai jaudinantis atradimas buvo jo kūryba suaugusiesiems. Jos pagrindu drauge su dainininke G.Zeicaite ir pianiste E.Zizaite sukūrėme kalėdinę impresiją ,,Gyvenimo pasakos”. Nuo to laiko kiekvienas Kalėdas pasitinkame keliaudamos po Lietuvą su šia XIX a. dvaro meno salono programa, pasvajodamos, kaip būtų nuostabu nukeliauti ir į H.K.Anderseno tėvynę. Ir štai praėjusį pavasarį iš Lietuvos ambasadorės Danijoje Gintės Damušytės sulaukiau malonios žinios, kad Danijos lietuvių bendrija Kopenhagoje panoro mus pasikviesti į tradicinį adventinį vakarą. Draugijos kultūrinių renginių organizatorius Artūras Maslauskas pasakė, kad jam skauda širdį dėl emigracijoje augančių lietuvių vaikų, tad labai norėtųsi, kad ne tik vyresniuosius nudžiugintume savo pasirodymu, kad ir mažieji išgirstų taisyklingą, gražią lietuvių kalbą, pasimokytų lietuviškų dainų, šokių, žaidimų. Sukūrėme žaidybinę dėlionę vaikams ,,Žiemos pasakos”. Džiaugiamės, kad abu pasirodymai buvo priimti jautriai ir entuziastingai tiek vyresniųjų, tiek mažųjų.

Didelis ačiū Lietuvos ambasadorei Danijoje G.Damušytei už nuostabią kalėdinę dovaną – svajonės su programa apsilankyti genialaus mūsų vaikystės pasakų rašytojo tėvynėje išpildymą. Ačiū Danijos lietuvių bendrijos pirmininkui Dariui Mardosui, jo žmonai Skirmantei, renginių organizatoriui A.Maslauskui už daugybę gerų jausmų, kuriuos patyrėme kūrybiniuose susitikimuose su Kopenhagos lietuvių bendrija – buvome apgaubtos širdingu dėmesiu pasirodymų metu, pamalonintos galimybe pamatyti Kopenhagą, jos meno lobynus, nudžiugintos artimų širdžių bičiulystės stebuklingomis valandėlėmis. Dabar tikrai žinome, kaip gyveno Anderseno princesės – savo širdimis tai patyrėme.

Kalėdos Kijevo teatre

– Prieš Kalėdas spėjote paviešėti ir Ukrainoje. Ką ten veikėte ir patyrėte?

– Vėlgi 2005-aisiais minėjome kunigaikščio M.K.Oginskio 240-ąsias gimimo metines. Muziejininkų paakinta drauge su pianiste Š.Čepliauskaite ir dainininke G.Zeicaite ėmiausi kurti programą ,,M.K.Oginskis. Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą”, skirtą šiam iškiliam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatui, politikui, kovotojui už Lietuvos laisvę, kuris, deja, daugeliui žinomas tik kaip Oginskio polonezo autorius. Patyrimais, praturtinusiais mus ne tik istorinėmis žiniomis, bet ir romantiška kūryba, per pastaruosius 16 metų pasidalijome su Lietuvos, Baltarusijos, Kaliningrado apskrities, Lenkijos žiūrovais, svajodamos aplankyti visas šalis, kuriose M.K.Oginskis vykdė diplomatines misijas.

O praėjusią vasarą Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės renginiuose susipažinau su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Mariumi Janukoniu, kuris pasiteiravo, ar mano kūrybiniame bagaže nebūtų programos, aktualiai atliepiančios Lietuvos ir Ukrainos istoriją. Ir štai Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje surengtame tradiciniame kalėdiniame renginyje Kijevo akademiniame dramos ir komedijos teatre gruodžio 19-ąją ambasados bičiuliams ir Ukrainos lietuvių bendruomenei pristatėme dvaro muzikinį saloną ,,M.K.Oginskis. Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą”. Ir įsitikinome, kad menas, kultūra nugali visus politinius barjerus, sugriauna politines sienas ir sujungia žmonių širdis būties palaimai. Grožio ilgesiu persmelkta vakaro atmosfera liudijo F.Dostojevskio žodžius, įdėtus į romano ,,Idiotas” pagrindinio herojaus lūpas: ,,Grožis išgelbės pasaulį.“ Kunigaikščio M.K.Oginskio aristokratizmas, laisvės siekimas, kūrybos žavesys sugriovė politinius barjerus ir pripildė širdis ilgesiu gyventi šviesiau, kilniau, tauriau.

Esame dėkingos Lietuvos patriotams ir istorijos puoselėtojams už džiaugsmą keliauti po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvę, prisimenant ir primenant iškilaus diplomato, politiko M.K.Oginskio asmenybę ir jo darbus dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės ateities – nuoširdus ačiū renginio organizatoriams LR ambasadoriui Ukrainoje M.Janukoniui, kultūros atašė Jurgiui Giedriui, fondo ,,Kunigaikščių Ostrogiškių karūna” vadovui Robertui Gabului už širdingą priėmimą ir ypatingą dėmesį. Sujaudino lietuvių ir ukrainiečių bendras užmojis atkurti didingą paminklą LDK kunigaikščiui K.Ostrogiškiui Pečorų laura vienuolyno Uspenjės sobore. Supranti, kad per kultūrą, per meną, geranorišką bendradarbiavimą galėtų būti tiesiausias kelias į žmonių tarpusavio taikų būvį politikoje ir ekonomikoje. Džiaugiuosi, kad šiame prasmingo sumanymo įgyvendinime dalyvauja ir mano vyras skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Vakaras dvaro salone

– Kokia programa ir kur pasitikote Naujuosius?

– Svajonės pildosi ne tik geranoriškų žmonių dėka. Jas padeda išpildyti ir mūsų prasmingi sumanymai, jei jie atliepia žmonių lūkesčius, yra įdomūs. Mane jaudina Lietuvos istorija ir jos ateitis. Į naujus metus įžengiu ne tik su naujomis idėjomis, bet ir su paruoštomis programomis.

Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė dar prieš metus pasakė, kad norėtų mane pasikviesti su programa į tradicinį naujametį vakarą dvaro salone. Tai buvo geras postūmis sukurti programą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir su ja pasitikti 2018 metus. Jau daugybę metų vis klausiu savęs, kodėl mes daugiau žinome apie Paryžiaus, Niujorko, Londono bohemą, o ne apie Lietuvos menininkų gyvenimą. Kodėl daugeliui pradedančių dailininkų stalo knyga yra Van Gogo laiškai, o ne M.K.Čiurlionio fantastiškai įdomus literatūrinis palikimas. Gimiau Kaune ir jaunystėje man teko laimė pažinti daugybę puikių žmonių, kurių pasakojimai liudijo menininkų šelmystes, avantiūras, nuotykius. Drauge su kolegėmis klaipėdietėmis – dainininke G.Zeicaite ir pianiste E.Zizaite sukūrėme teatrinę muzikinę impresiją ,,Lietuviškų romansų vainikas”. Tai emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės. Mūsų programoje žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos laikinosios sostinės – Kauno meno salonų atspindžiai, legendinių asmenybių – Maironio, K.Binkio, J.Aisčio, B.Brazdžionio, B.Sruogos, S.Nėries, J.Tumo-Vaižganto, A.Herbačiausko – žinomi ir nežinomi portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Impresijoje skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A.Kačanausko kūriniai, bet ir J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos, A.Raudonikio, N.Sinkevičiūtės romansai. Žiūrovai turi galimybę išgirsti ne tik svajingus B.Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V.Kudirkos saloninės muzikos perliukus.

Tik paskelbus informaciją apie mūsų programą Rokiškio dvare, bilietai kaip mat buvo išpirkti. Žiūrovų atvažiavo net iš Vilniaus. Direktorė sakė, kad jų būtų pakakę dviem programos pristatymams – toks didelis buvo susidomėjimas. Sulaukėme ovacijų ir gerų atsiliepimų, taip pat pasiūlymo bendradarbiauti su muziejumi, rengiant programas, atliepiančias to krašto istoriją. Rokiškio muziejininkai ir bibliotekininkai mane jau pakvietė paruošti programą, skirtą grafaitei Sofijai Tyzenhauzaitei. Šiais metais sukanka 200 metų, kai ji 1818 m. vasario 3 d. Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje ištekėjo už Platelių dvaro savininko grafo Antoine’o Louiso Octave de Choiseul-Gouffier, ir 140 metų nuo Sofijos mirties.

V.Kudirka – per jo kūrybą

– Kokių dar turite planų šiems – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – metams?

– Labai džiaugiuosi, kad mano literatūrinė programa, skirta Vincui Kudirkai, sulaukė muzikantų susidomėjimo, ir taip atsirado trys naujos jos interpretacijos: literatūrinė muzikinė impresija ,,Pašauktasis” su pianiste Inga Maknavičiene, literatūrinis muzikinis salonas ,,Netikėtas susitikimas su Vincu Kudirka” su Utenos instrumentiniu trio ,,Magistrai” bei ,,Žmogaus misterija. Dedikacija Vincui Kudirkai” su pianiste I.Maknavičiene ir styginių kvartetu ,,Musica libera”. V.Kudirka, visomis jėgomis žadinęs lietuvių tautinę savimonę, grindęs realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui, ne taip dažnai prisimenamas šiandienos visuomenėje. Programoje įvairiapusiškai pristatoma V.Kudirkos kūryba bei veikla, kuri turėjo įtakos ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimams. Programoje atsiskleidžia dr. V.Kudirkos portretas – šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus. Literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis V.Kudirkos kūriniais – proza, poezija, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimais, laiškais, autobiografinėmis žiniomis, literatūrologų ir istorikų A.Zalatoriaus, V.Kavolio, M.Šidlausko knygomis. 1871–1877 m., besimokydamas Marijampolėje, V.Kudirka gimnazijos orkestre grojo smuiku, dainavo chore. Jis pirmasis Suvalkijoje XIX a. pabaigoje pradėjo organizuoti instrumentinius ansamblius, įtraukdamas į juos savo draugus ir pažįstamus; kartais ir pats sėsdavo prie pulto su smuiku ar violončele. Neblogai valdydamas juos, skambindamas fortepijonu, V.Kudirka su jam būdingu užsidegimu ėmėsi dar vienos nebandytos srities – kompozicijos. Jis parašė keliolika nedidelių pjesių fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams. Programos metu atliekami aštuoni iki šiol žinomi V.Kudirkos fortepijoniniai kūriniai, keliaujama rašytojo gyvenimo ir kūrybos keliu. Programa pateikiama atliepiant XIX a. madingą ir V.Kudirkos mėgtą literatūrinį muzikinį saloną ir suteikia žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet drauge yra stiprus energetinis užtaisas, žadinantis kiekviename kūrybines galias, suteikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir gimtam kraštui.

Su visomis šiomis programomis jau numatyti pasirodymai Lietuvoje vasario ir kovo mėnesiais. Tikimės, kad V.Kudirkos asmenybės naujas atvėrimas per jo kūrybą sudomins renginių organizatorius visoje Lietuvoje.

Be to, drauge su dainininke Judita Leitaite ir pianiste Audrone Juozauskaite sukūrėme programą ,,Perlai meilės karūnai“, kurioje skleidžiasi Lietuvos didikų ir genijų meilės istorijos. Bendraudamos su Lietuvos valdovų rūmų direktoriumi Vidu Dolinsku, sulaukėme pasiūlymo sukurti programą, kurioje atsispindėtų LDK didikų, kūrusių šlovingą Lietuvos istoriją, likimai. Nusprendėme, kad gal reikėtų pasižvalgyti po mažai žinomą Lietuvos kilmingųjų širdies gyvenimo erdvę ir sukurti romantišką programą. Programoje skleidžiasi ne tik legendinių asmenybių – karaliaus Žygimanto Augusto ir karalienės Barboros Radvilaitės, kunigaikščio M.K.Oginskio ir Marijos de Neri, Kristinos Gerhardi-Frank ir L. van Beethoveno, kunigaikštytės S.Tyzenhauzaitės ir imperatorių Aleksandro I bei Napoleono, bet ir genialių menininkų – A.Mickevičiaus, M.K.Čiurlionio meilės istorijos. Skamba J.S.Bacho ir B.Marcello, G.Caccini, G.Sarti, L. van Beethoveno, F.Shopino, M.K.Oginskio, M.K.Čiurlionio vokaliniai ir fortepijoniniai kūriniai. Pasakojimai, dainos, muzika, poezija atliepia šių iškilių asmenybių gyventą laiką nuo renesanso iki XX a. pradžios ir veda herojų gyvenimo keliais – per jų aistras, dramatiškus išgyvenimus, per meilės patyrimus, dovanojančius gyvenimo pilnatvę.

Pamatą Lietuvos nepriklausomai valstybei klojo daugybė Lietuvos kilmingų šeimų, tad šia programa jau susidomėjo Lietuvos muziejai, kurių dauguma įsikūrę aristokratų dvaruose ir rūmuose.

Dedikacija poetams

– Ar pradžiuginsite savo gerbėjus naujomis poezijos programomis? Įdomu, koks poetas yra arčiausiai jūsų širdies?

– Šiais metais minėsime poeto Sigito Gedos 75-ąsias gimimo metines. Esu dėkinga likimui, kad teko laimė pažinti šį genialų poetą ir nuostabų žmogų, dalyvauti jo kūrybos vakaruose, bendrauti. Stipriausiai, ko gero, yra mane sukrėtusi S.Gedos kūryba. Pamenu, perskaičiau laikraštyje jo „Maironio mirtį“ ir taip buvau paveikta, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška... Kauno nacionaliniame dramos teatre net buvau sukūrusi literatūrinį muzikinį poezijos spektaklį ,,Septynių vasarų giesmės”. Šiais metais su poeto S.Gedos poezijos programa žadu keliauti po Lietuvą. Ypač norėčiau aplankyti kuo daugiau gimnazijų.

Birštono viešosios bibliotekos tradiciniam vasaros festivaliui ,,Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai – 2018” rengiu programą ,,Šimtmečio dialogas. Dedikacija Maironiui ir Sigitui Gedai” pagal Maironio ir S.Gedos eiles, prozos ištraukas, straipsnių fragmentus. S.Geda apie Maironio genijų yra parašęs: ,,Šioje kiekvienam žmogui laiko apibrėžtoje dramoje jis dar spėjo suprojektuoti idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą. Jis davė mums tikruosius mūsų formatus, per jį esame tokie, kokie esame, žinodami, nujausdami, kokie galime būti. Tai užuovėja amžiaus gale, o būsimiesiems laikams – mūsų visavertiškumo garantas.”

Mąstydami apie poetą S.Gedą, jo genialią kūrybą ir nuveiktus darbus Lietuvos atgimimui, taip apibūdinti galėtume ir jį patį. Programoje per poetų kūrybos dialogą drauge su žiūrovais ieškosime atsakymų į esminius šiandienos klausimus ir bandysime klausytojų širdyse kurti Lietuvos ateities viziją.

Svajoju su visomis programomis, atliepiančiomis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, aktyviai pakeliauti po Lietuvą. Man svarbu, kad visa tai, ką nuostabaus patiriu prisilietimuose prie didelės literatūros, prie iškilių asmenybių, išgirstų ir patirtų kiti, kuriems to reikia. Beje, tokia ir yra aktoriaus misija. Ir malonumas, kai jauti, kad tavo išgyvenimai žmonėms reikalingi, kad jie tampa laimingesni. Tai savotiškas dvasinis suokalbis, bendro atsivėrimo džiaugsmas. Nebėra laiko ką nors daryti be kūrybos džiaugsmo. Tegul tai bus nedidelis darbas, bet jeigu tau ar šalia esančiam teikia džiaugsmą, – jis yra prasmingas. Tik svarbu nepraleisti laiko, kai esi pilnas energijos ir gali įgyvendinti tai, apie ką svajoji. Ir kaip nesvajosi, juk svajonės pildosi. Esu ne kartą įsitikinusi: kai kalbi apie tai, kas iš tiesų tau rūpi, būni išgirstas ir suprastas.