Daugelis didžiųjų pasaulio miestų turi savo istorinę ir šiuolaikinę mitologiją: nuo „Paryžiaus katedros kupriaus“, „Šerloko Holmso nuotykių“, „Karlsono, kuris gyvena ant stogo“, Haruki Murakami „1Q84“ ir „Mechaninio paukščio kronikų“ iki „Hario Poterio“ ir „Da Vinčio kodo“.
Tęstinė istorinė / kultūrinė mitologija, ypač tais atvejais, kai pasiekia pasaulines auditorijas, tarnauja kaip ypač efektyvus miesto įvaizdžio formavimo veiksnys, kuriantis išskirtinę pridėtinę vertę ne tik miesto lankytojams, bet ir jo gyventojams.
Nuoseklus tikslinis miesto emocinio portreto formavimas padeda kurti gilesnį emocinį santykį su miestu, skatina jo gyventojus ir svečius atskleisti gilesnius miesto egzistavimo lygmenis, aktyviai įsitraukti į tolimesnį miesto kaip kultūrinio reiškinio savasties formavimą.
Vienintelis visuotinai žinomas ir pripažįstamas Vilniaus mitologijos naratyvas – legenda apie Geležinį vilką yra per daug archajiškas, kad taptų stipriu kultūriniu postūmiu ateičiai.
Ričardo Gavelio „Vilniaus Pokeris“ šiame kontekste suteikia unikalią galimybę sujungti įvairias istorinės ir šiuolaikinės urbanistinės mitologijos linijas į vieną galingą naujųjų laikų legendą, kurioje tilptų ne tik miesto istorija ir dabartis, bet ir galingas kūrybinis postūmis, nukreiptas į ateitį.
Paroda formavosi bandant suprasti, kaip atrodo dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, Vilniaus gyvenimas, ar jis panašus savo vidiniu, emociniu turiniu į R. Gavelio Vilniaus interpretacijas, ar kas pasikeitė?
Ar tamsioji žmogaus pusė buvo ir yra prigimtinė? Ar erotika, seksas – vis dar tabu? Ar yra riba tarp sapno ir realybės, gal tai tas pats? Ar mieste gyvena niūrumas, bjaurastis, nykuma? Gal aplink tik JIE, bejausmiai spoksotojai?
Koks tikrasis Vilniaus gyventojų veidas su savo emocijomis, instinktais, nuodėmėmis, slaptosiomis fantazijomis, depresijomis? Ar gyvena naujasis Beždžiobaziliskas tarp mūsų? Ar tu ne Kanukas?
„Kaip paaiškinti žmonijos sąrangą, visas pasaulio visuomenes, visas žmonių bendrijas, jų siekius ir egzistavimo būdus? Kaip paaiškinti, kad visur ir visada, kiek užmatai, vienas idiotas valdo tūkstantį protingų, o šie ramiai paklūsta? Iš kur kiekvienoje visuomenėje randasi pilka tylinčioji dauguma? [...] Kaip kyla tasai slaptas noras, pačiam ligi kaklo lindint šūduose, visom išgalėm skandinti ir kitą, dar bandantį išsiropšti? Kaip neiškanuotų žmonių bendrijoje galėtų egzistuoti cenzūra, kurios vienintelis tikslas – slėpti teisybę?“ – rašė R. Gavelis „Vilniaus pokeryje“.
Parodą pristatys Linas Liandzbergis ir Donatas Ulvydas.
Paroda „Baroti“ galerijoje veiks iki birželio 14 d.
Naujausi komentarai