Tik dešimtmetį, nuo 1955-ųjų iki 1965 m., Klaipėdos dramos teatro scenoje vaidinusi M. Dičpetrytė (1933–2015) paliko savo žymę.

Tuo laikotarpiu ji vaidino visus pagrindinius vaidmenis kartu su kolega Vytautu Kancleriu (1925–1997), Gražina Balandyte, Rimgaudu Karveliu, Aleksandru Šimanskiu ir daugeliu kitų.

Čia, anot artistės bičiulio rašytojo Prano Treinio, prabėgo jos kaip aktorės aukso amžius.

Ypatingo dėmesio ir pripažinimo sulaukė M.Dičpetrytės įkūnyti Larisos (A.Ostrovskio "Bekraitė"), Ievos (B.Sruogos "Apyaušrio dalia"), Sandros (T.Dreiserio "Amerikoniškoji tragedija"), Dezdemonos (W.Shakespeare’o "Otelas"), Astos (R.Mikalauskaitės "Rožės ir laimė"), Džuljetos (W.Shakespeare’o "Romeo ir Džuljeta"), Elison (J.Osborno "Atsigręžk rūstybėje"), Zerbinetos (Moliere’o "Skapeno klastos") personažai.

"Čia, šiame teatre, ji žydėjo ir švytėjo visa savo esybe. Ji mylėjo šį teatrą, ir teatras ją taip pat. Ji buvo vedančioji aktorė. Tačiau mama dėl asmeninių aplinkybių turėjo iš Klaipėdos išvykti. Tai buvo klaida, nes tas jos laikotarpis buvo labai kūrybingas, per tą laiką ji sukūrė 36 vaidmenis. Paskui ji vaidino Jaunimo teatre, bet tai jau kas kita", – teigė aktorės dukra Simona Valther.

Klaipėdos dramos teatre buvo rodomas M.Dičpetrytei dedikuotas spektaklis – jaunos rusų dramaturgijos žvaigždės Jaroslavos Pulinovič "Elzės žemė", režisuotas Povilo Gaidžio, o iškart po spektaklio žiūrovai pakviesti į aktorei skirtą parodą.

"Po spektaklio "Elzės žemė" P.Gaidys pasakė, kad supranta, kodėl tas spektaklis apie tragišką moters likimą siejamas su mano mama. Manau, kad kiekvienas turi savo likimą. Bet mano mama, nepaisant visų nusivylimų, išliko optimistė, ji labai mylėjo gyvenimą", – prisiminė S.Valther.