- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Auksu spindinti organika juvelyrei atstoja brangiausius metalus
-
Auksu spindinti organika juvelyrei atstoja brangiausius metalus
-
Auksu spindinti organika juvelyrei atstoja brangiausius metalus
-
Auksu spindinti organika juvelyrei atstoja brangiausius metalus
-
Auksu spindinti organika juvelyrei atstoja brangiausius metalus
-
Auksu spindinti organika juvelyrei atstoja brangiausius metalus
Šiuolaikinės juvelyrikos inspiracijomis gali tapti ne tik klasikinės medžiagos – metalas, akmenys, bet ir organiniai objektai. Su tokiu konceptualiu pasirinkimu galima susipažinti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filiale Palangos gintaro muziejuje atidarytoje Karinos Kazlauskaitės parodoje.
Inspiruota tradicijų
K.Kazlauskaitė – viena iš nedaugelio šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos kūrėjų, nuosekliai dirbančių su organika. Simbiotinis santykis su gamta, kurį vis dažniau atranda menininkai, jos kūryboje egzistuoja jau nebe pirmą dešimtmetį. To priežastis – pagarbus ir drauge smalsus santykis su kaimiškąja realybe, neatsiejama nuo gamtos ir gyvūnijos pasaulio.
Jau devintojoje personalinėje juvelyrės parodoje „Organiniai žaidimai. Juvelyrika ir objektai“ stebinantys kūriniai iš neįprastų medžiagų prabyla apie žmogaus ir gyvūnijos ryšius ir bendrą būvį.
Dar ne taip seniai gyvuliai neretai buvo laikomi toje pačioje patalpoje, kur gyveno ir žmonės, vėliau tapdavo žmonių maistu. Toks gyvenimo būdas atrodė įprastas ir natūralus – gyvuliai už šilumą ir rūpestį atiduodavo gyvybę, mėsą, odą, šerius ir pūsles, virsdami žmonių išgyvenimo garantu.
K.Kazlauskaitė savo kūryboje mąsto apie tai, koks mūsų santykis su gamta ir gyvūnija yra šiandien, ir savo mintis verčia į autorinės juvelyrikos kalbą. Pasitelkdama nepopuliarias, lietuvių šiuolaikinėje juvelyrikoje nenaudojamas medžiagas ir objektus – kiaulių žarnas, pūsles, pergamentus iš gyvulio odos, ji kalba apie gamtos ir kultūros sąsajas ir daugialypes prieštaras.
„Man įdomu, kad organika, kadaise buvusi gyvenimo dalimi, šiandien gali kelti nemalonias reakcijas, – sako menininkė. – Tačiau tai, kas anksčiau atrodė natūralu ir harmoninga, dabar kelia daugybę klausimų – ne tik estetinių, bet ir etinių.“
Nuo barškučių iki segių
Viename interviu menininkė pasakojo kiaulės pūslę pirmą kartą atradusi gyvendama Norvegijoje, kai panirusi į savirefleksiją atsigręžė į ankstesnes kartas formavusias aplinkybes, atrado ankstyvuosius žaislus, padirbtus iš kiaulės pūslių ir žirnių.
Smalsumo skatinama nusprendė patyrinėti šią organinę medžiagą. Iš pradžių iš pūslių, sėklų, žirnių, stiklo drožlių pasigaminusi barškučius, vėliau pabandė vieną supjaustyti lakštais.
Tai, kas anksčiau atrodė natūralu ir harmoninga, dabar kelia daugybę klausimų – ne tik estetinių, bet ir etinių.
„Šie tyrinėjimai peraugo į kūrybinius bandymus – pieštuko, parkerio piešiniai, auksavimas, sidabravimas, lankstymas. Pati medžiaga išdžiūvusi primena popierių. Sūdyta ji balta, o jei džiovinama nesūdyta, tampa savotiškai skaidri, pasimato kraujagyslių struktūra", – portalui „Vilniaus galerija“ yra pasakojusi K.Kazlauskaitė.
„Netrukus radosi ir pirmosios pergamento segės iš kiaulės pūslės. Vėliau sekė domėjimasis daugiau žaislų kultūra, socialine vaikystės istorija, skaičiau ir kitokio tipo literatūrą, pasakojančią apie žmonių papročius šiandien ir seniau.“
Išlaisvinta kūryba
Anot menininkės, metalo ir juvelyrikos mene kaip ir visuotinai pripažintose meno srityse nėra rėmų, nebent tu pats juos sau susikuri. Ji sako norinti juvelyrikos meną pakylėti virš funkcionalumo.
„Meno paskirtis yra būtent apmąstyti gyvenimą, o per juvelyriką tai daryti yra dar įdomiau, nes juvelyrika – tai menas, esantis arčiausiai žmogaus kūno, ir dėl to tai yra stipru. Ir kaip tik todėl man atrodo – jeigu jau imiesi mąstyti apie esminius gyvenimo klausimus, tai reikia daryti rimtai, iš pagrindų. Juvelyrikos menas gali būti ir kitoks, nei mes įpratę matyti. Jis tavęs neturi įrėminti. Tu turi būti laisvas", – sako K.Kazlauskaitė.
Tad pūslė iš gyvūno organo tapo medžiaga menininkės kūrybai, kiaulės kūno dalis – konceptualia žmogaus kūno puošmena. K.Kazlauskaitės rankose žarnos virsta estetišku juvelyrikos objektu, apgaubiančiu gintaro gabalėlius ir organiškai sujungiančiu juos į vieną visumą. Pačios menininkės išdirbtos odos pasidengia lakštiniu auksu ir virsta organinėmis segėmis ir objektais – pergamentas panašus į popierių, iš jo galima išlankstyti seges ir armonikėles ar lėktuvėlius, potencialiai galinčius nutūpti ant kūno.
Parodos koncepcija
„Organiniai žaidimai“ kalba apie bendrą būvį. Apie tai, kad mes esame gamtos dalis, kuri kartais ima maištauti – ir gali būti nubaudžiama. Apie tai, kad žmogus žaidžia su gamta tol, kol ši praranda kantrybę ir parodo, kad tesame tik apgailėtini žaisliukai stichijos rankose. Apie tai, kad esame vieni kitų žaislai. Mes visi esame vienis, ir kartais mūsų kūnai, užuot sudūlėję, randa pratęsimą kitais pavidalais.
Tai, kas buvo neestetiška, gyvuliška, kūniška, virsta šiuolaikinės juvelyrikos komponentais, tarsi inkliuzai paslėptais tarp durpių briketų ir apgaubtais organinio stiklo gaubtais. Ir neatsitiktinai.
Žarnos ir pergamentas, pūslės ir gintaras, kuris taip pat yra organinės kilmės mineralas, – visa tai K.Kazlauskaitės interpretacijoje pasakoja apie organiškai suvokiamą gyvenimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...
-
Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus
Rytoj Baroti galerijoje bus atidaryta kelių knygų autoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda. Dailininko darbus inspiravo įvairiausi tekstai. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai paremti realiais ...
-
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato „Džiazo miestą“1
Balandžio 17 d., Klaipėdos koncertų salėje, festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas pristatys intriguojančią muzikinę programą, kurioje susipins d...
-
Klaipėdos teatralams tęsiasi apdovanojimų metas: bus įteikta tradicinė „Mūzos“ nominacija
Praėjęs kovas Klaipėdos teatralams buvo ypač dosnus reikšmingų įvertinimų. Vien Kultūros ministerijos teikiamų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose klaipėdiečiai ar uostamiestyje sukurti darbai tapo laureatais net še...