Baritonas R. Spalinskas: gyvenimas – per trumpas, kad jį švaistytum

– Jūsų kelias link muzikos: ar mažas būdamas svajojote dainuoti?

– Nepamenu, ar būdamas mažas apie tai svajojau. Bet dainuoju nuo tada, kiek save atmenu. Abu tėvai muzikantai, tad jau tada, kai mama manęs laukėsi, kartu „eidavome“ į repeticijas, koncertus ir spektaklius. Augdamas dainuoti pradėjau anksčiau nei kalbėti.

– Kaip, turėdamas tokią patirtį, pats vertinate tėvus, nuo kūdikystės stumiančius savo vaikus groti, dainuoti ar šokti?

– Mano manymu, supažindinti vaikus su menais (muzika, šokiu, daile) yra tiesiog būtina. Atėjus laikui, vaikas pats nuspręs, nori toliau lavintis ar ne. Esu įsitikinęs, jog muzikos mokyklas, šokių studijas ar dailės būrelius lankę vaikai vėliau turės platesnę pasaulėžiūrą, stipresnius bendravimo įgūdžius, pagaliau - daugiau drąsos ir jau vien tuo bus pranašesni už kitus savo bendraamžius.

– Kodėl nutarėte rinktis su muzika susijusias studijas?

– Iš tiesų pirmiau buvau įstojęs studijuoti transporto inžinerijos Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tačiau nuo pirmų dienų jaučiau, jog ši sritis toli nuo to, kuo iš tiesų noriu užsiimti. Taigi po metų pradėjau mokytis klasikinio vokalo tuometiniame Klaipėdos universiteto Menų fakultete, čia sėkmingai baigiau bakalauro bei magistro studijas.

Džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes pažįstu begalę žmonių, kurie kas rytą stengiasi save motyvuoti naujai dienai ir nuleidę galvas keliauja į nemylimą darbą. Gyvenimas per trumpas, kad jį taip švaistytum.

– Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras atrado Jus ar Jūs atradote teatrą?

– Į teatro duris pasibeldžiau pamatęs skelbimą, jog rengiama perklausa būsimam vaikiškam spektakliui „Buratinas“. Nusišypsojus fortūnai, gavau pirmąjį savo gyvenimo vaidmenį ir šiame spektaklyje vaidinau   Katiną. Tokie „minkšti“ buvo mano pirmieji žingsniai scenoje.

Dabar Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras man lyg antri namai, į kuriuos gera sugrįžti, kurių pasiilgsti, kuriuose jautiesi savas, laukiamas, mylimas. Teatras - tai ne tik pastatas ar įstaiga, teatras - tai jausmas. Brangiausi dabartiniai vaidmenys - Bakas Barou Franko Wildhorno miuzikle „Boni ir Klaidas“ ir advokatas Bilis Flynas Johno Kanderio miuzikle „Čikaga“. Tikiuosi dainuoti ir Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Don Žuanas“, kurios premjera numatyta šį pavasarį.

– Ar savo karjeroje jau spėjote patirti smagių nutikimų?

– Patys gražiausi, netikėčiausi ir linksmiausi nutikimai vyksta vaikiškuose spektakliuose. Paklausite, kodėl? O todėl, kad maži žmogučiai dar nesugadinti buities ir visuomenės taisyklių. Jie paprasti, nuoširdūs ir sako tai, ką jaučia.

Štai prieš kelerius metus repertuare buvo vaikų mėgstamas režisierės Rūtos Bunikytės spektaklis „Tinginėlių kaimas“ Vytauto V. Landsbergio pasakos motyvais. Ten berniukas Albinas svajoja patekti į tokią vietą, kur būtų galima nieko neveikti ir tiesiog tingėti. Vienoje spektaklio scenoje Albinas tiesiog užverčiamas (tiesiogine šio žodžio prasme) tortais ir pyragaičiais. Žinoma, po to jam pradeda skaudėti ir pilvą, ir dantį. Vargšas Albinas gailiai aimanuoja, o salėje pasigirsta mergaitės komentaras: „Pats norėjai būti tinginėlis...“

Bet ne visi artistų nutikimai būna smagūs. Štai kartą, repetuojant spektaklį kitame Lietuvos mieste, trūko dekoracijas laikanti virvė ir iš aštuonių metrų aukščio žemyn pasileido didžiulis metalinis strypas. Ta akimirka, atrodė, truko amžinybę... Ačiū Dievui, suveikė apsauga ir strypas nepasiekė grindų, tad visi likome sveiki.

– Gal bręsta mintis dalyvauti dar viename TV projekte arba tapti televizijos laidos vedėju?

– TV projekte mielai dalyvaučiau ir, tiesą sakant, apie laidos vedėjo poziciją taipogi esu ne kartą pagalvojęs. Šiuo metu tokių pasiūlymų neturiu, bet jei ateityje proga pasitaikytų - mielai išbandyčiau save ir šiuo amplua. Nes jau dabar mielai vedu įvairius renginius: apdovanojimus, inauguracijas, atidarymus, rugsėjo pirmosios bei paskutinio skambučio šventes. Tai man patinka, tam tinka mano balsas. Yra tekę įgarsinti ir keletą reklamų, radijo pranešimų.

– Moterys jus apibūdina: „žavus tas Rokas“...  Kokia ideali moteris pagal Roką Spalinską?

– Girdėdamas tokius žodžius apie save visada padėkoju - mane taip auklėjo. Bet grožis - subjektyvus dalykas. Man ideali moteris ta, kurios akys ir siela šypsosi. Kuri moka mylėti, kurstyti šeimos židinį ir geba skaniai gaminti... Juokauju. Gaminti moku ir pats.

– Papasakokite apie pomėgius, laisvalaikį...

– Maisto gaminimas ir degustavimas – vienas iš mano pomėgių.

Taip pat dievinu jūrą ir mažesnius vandens telkinius, mišką ir gryną orą. Vasarą labai mėgstu pajūryje žaisti tinklinį. Mėgstu stalo tenisą ar tiesiog pasivažinėti dviračiu. Gamta yra tas energijos šaltinis, iš kurio daug pasisemiu. Sportas irgi pakrauna emociškai. Kompanija? Renkuosi žmones, su kuriais bendraujant neatsiranda šlykštus skonis burnoje...

– O ar galėtumėte apginti savo damą prireikus?

Apginti damą gali bet kuris vyras, kuris myli savo moterį ir turi drąsos.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukurti vaidmenys:

Sendaiktininkas, II Inkvizitorius, Teisėjas, Karalius Augustas, Ragockis, Sukčius - L. Bernstein „Kandidas“ (premjera 2018)

Samilis - "Prūsai" (premjera 2018)

Billy Flynn - Brodvėjaus miuziklas "ČIKAGA" (premjera 2017)

Atlikėjas  - "The Beatles Show" (premjera 2017)

Psichiatrinės ligoninės slaugytojas - "Žizel" (premjera 2017)

Džeimsas (po 10 metų) - "Į švyturį" (premjera 2017)

Kolenas  - "Bohema" (premjera 2016)

Marvinas „Bakas“ Berou - "Boni ir Klaidas" (premjera 2016)

Badas Frampas - "Kaip prasisukti versle be didelio vargo" (premjera 2015)

Spagečių karalius - "Makaronų opera" (premjera 2014)

Solistas - "Miuziklų MIXtūra " (premjera 2013)

Jurgutis, kalvio padėjėjas, slapta mylintis Jurgą - "Velnio nuotaka" (premjera 2012)

Fiorelas, grafo Almavivos tarnas  - "Sevilijos kirpėjas" (premjera 2012)

Fedia - "Smuikininkas ant stogo" (premjera 2011)

Maitre de Plaisir - "Vienos kraujas" (premjera 2008)

Ir kiti...