Parodoje V.Paukštelis pristatys 2017–2019 m. kurtą tapybos darbų seriją. Jos pagrindinis motyvas – paukštis. Kūrybinio proceso metu tapytojas tarsi ornitologas stebi paukščius skirtingomis situacijomis, įvairiose būsenose ir būviuose. Paukščio įvaizdį savo kūryboje jis interpretuoja ir varijuoja. Paveikslo motyvu gali tapti negyvas paukštis, nuo medžiotojo besislepiantis paukštis ar ženkliškas paukščio kūno kontūras-žemėlapis. Tapytojui svarbi ne tik pati paukščio kaip konkretaus motyvo ar gyvo organizmo struktūra ir forma. Tapydamas jis tarsi susitapatina su tapomu objektu ir, pasitelkdamas kūrybinį dvigubo stebėjimo metodą, tyrinėja, apmąsto save. Paukščio motyvo pasirinkime galima įžvelgti ir simbolišką paralelę su paties tapytojo pavarde. Jis savotiškai ironizuoja autoportretą ir savirefleksiją, pasitelkdamas homonimišką žodžių žaismą – Paukštelis-paukštis.

Tapydamas V.Paukštelis siekia ne tik tiesioginio, anatomiškai tikslaus paukščio pavaizdavimo – panašumo. Jam svarbi būsena, kurią sukelia tapomo paukščio įvaizdis. Tapydamas autorius eksperimentuoja su  dažų konsistencija, koliažuoja akvareliškai nulietus plotus, eskizišką piešinį su pastoziškais potėpiais, ištapytomis detalėmis. Tai galima sieti su paukščio kaip gyvo organizmo, kurį sudaro tiek griaučiai, tiek lengvos, virpančios plunksnos bei vidaus organai, struktūra. Kiekvienam paukščio motyvui tapytojas sąmoningai renkasi skirtingą tapybinę raišką – nuo realistiškos iki redukuotos, suvestos į linijinį piešinį. Tuo jis siekia pabrėžti, jog kiekvienas motyvas reikalauja skirtingo tapybinio sprendimo.

V.Paukšteliui svarbus kultūrinis-istorinis kontekstas, jis apmąsto ir tikrumo bei autentiškumo klausimus. Galima sakyti, kultūrinė atmintis, tapusi asmeninės atminties dalimi, skatina jį kurti, tapyti. Jam tapyba – kaip vaistas, kuris ir gydo, ir sukelia priklausomybę. „Tapyba ne tiek vis giliau gramzdina ir slegia, kiek padeda suvokti, jog plačiąją to žodžio prasme kuriu kontekste su meno istorija ir kultūrine atmintimi, atskleidžia neišvengiamybę nuo to atsiriboti. Tapydamas negyvą paukštį, negaliu jo nutapyti visiškai „autentiškai”, „tikrai”. Nes žinau, kaip jį jau yra nutapęs Chardinas ar Borremansas. Mano nutapytas paukštis jau tam tikru požiūriu perima jų nutapytų paukščių energetiką“, – teigė V.Paukštelis.

Parodoje pristatoma tapybos darbų serija – tai tarsi istorija be siužeto, tačiau atskiros jos detalės sukuria vientisą pasakojimą, kuris primena iš ekspedicijos grįžusio ornitologo sapnų atplaišas.

Per vernisažą  autorius  pamalonins žiūrovus ir savo muzikiniais gebėjimais.

Paroda Baroti galerijoje (Aukštoji g. 12) veiks iki liepos  4 d.