Chorinės muzikos vėrinys – Lietuvai

Dėmesys savo tautos, ypač praeities ir dabarties Klaipėdos krašto autorių kūrybai yra skiriamasis šio choro repertuaro bruožas, kurį nuo pat kolektyvo įsikūrimo puoselėja „Aukuro“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Programoje taip pat dalyvaus Sandra Mamina (smuikas), Kornelija Kupšytė (violončelė), Saulius Šiaučiulis (fortepijonas), Laimonas Urbikas (saksofonas). Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Profesionalioji lietuviška chorinė muzika atsiremia į didžiojo mūsų tautos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio partitūras. Koncerto programą pradės jo išplėtota lietuvių liaudies daina „Anoj pusėj Nemuno“. Ji, kaip ir žymaus lietuvių išeivijos kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko originali chorinė daina „Beržas“, jau tapo lietuvių chorinės muzikos klasika. Beje, pastarosios autorius buvo vienas pirmųjų 1923 m. įkurtos Klaipėdos konservatorijos mokinių, po kelerių metų sugrįžęs į ją kaip mokytojas. Tuo metu ir buvo parašyta chorinė daina „Beržas“.

Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. rudenį, J.Kačinskas buvo atvykęs į Klaipėdą ir antrosios konferencijos „Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių chorinė kultūra“ koncerte dirigavo savo dainą „Beržas“. Tąkart jam buvo suteikti Klaipėdos miesto garbės piliečio bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto garbės profesoriaus vardai, o neilgai trukus jo vardu buvo pavadinta Klaipėdos 2-oji muzikos mokykla. Kompozitorius mirė toli nuo tėvynės, Bostone, būdamas 98-erių.

Susiję su Klaipėda

Kompozitorei Konstancijai Brundzaitei likimas lėmė gyventi tik 29 metus. Pirmoji kompozitorė moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje vienerius metus gyveno Klaipėdoje ir dirbo dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje. Vienas reikšmingiausių jos kūrybos barų – chorinė muzika. Koncerte skambės dvi K.Brundzaitės kompozicijos – „7 mįslės iš lietuvių tautosakos“ ir „Paukštis“.

Su uostamiesčiu susijusi ir vilnietė autorė Nijolė Sinkevičiūtė. Plačiausiai pažįstama jos kūrybos sritis – chorinė muzika. Pasak muzikologės Rasos Murauskaitės, „savotiškai „instrumentuodama“ žodį, tekstą N.Sinkevičiūtė chorą paverčia orkestru, atveriančiu įvairiausias žmogaus balso galimybes“. „Aukuras“ atliks šios autorės kūrinį „Miškas“, chorui pritariant violončelei.

Šiauliuose gimęs ir Klaipėdoje šaknis įleidęs kompozitorius Remigijus Šileika, kaip ir jo vilnietis kolega Algirdas Martinaitis, šiemet švęs 70 metų jubiliejų. Atliekant R.Šileikos kūrinį „Po gimtadienio“, chorui pritars saksofonas ir fortepijonas. Koncerte skambėsiančios A.Martinaičio „Paserbenčio dainos“ parašytos pagal jo brolio, poeto Marcelijaus Martinaičio tekstus. Šio kompozitoriaus chorinė muzika skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be jos neįsivaizduojamas dainų švenčių repertuaras.

Vieni ryškiausių

Koncerto programa pavadinta pagal joje skambėsiantį Jono Tamulionio chorinį kūrinį „Ant kranto“, sukurtą pagal avangardinio kino kūrėjo ir poeto Jono Meko tekstus. 2020 m. sausio pabaigoje paminėtos šios iškilios meno pasaulio asmenybės mirties metinės. Beje, pagal tą patį J.Meko tekstą „Ant kranto“ dainą sukūrė ir K.Brundzaitė.

Dar liko nepaminėtas Vytautas Klova – žinomiausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius, kurio daina „Rūta žalioji“ taip pat bus atlikta šioje programoje.

Nacionaline premija įvertinti Vaclovas Augustinas ir Zita Bružaitė yra vieni ryškiausių dabarties lietuvių chorinės muzikos kūrėjų. Trys V.Augustino chorinės kompozicijos – „Dob, dob“, „Tykus, tykus“, „Anoj pusėj Dunojėlio“ – pamalonins šio kūrėjo muzikos gerbėjus. Poetiška Z.Bružaitės „Baltoji impresija“ mišriam chorui susilies su smuiko garsais.

Visas šis skambiausios chorinės muzikos vėrinys bus įteiktas tėvynei Lietuvai. Koncertas vyks vasario 15 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė.