Dirigentas M. Staškus: reikia kovoti su mumyse tūnančiu žvėrimi (interviu)

Stato antrą kartą

– Prie operos „Lokys“ pasirodymo scenoje prisidedate antrą kartą: kuo panašūs ir skirtingi kūrybiniai ieškojimai?

– B.Kutavičius operą „Lokys“ parašė 2000 m., tad didžiuojuosi, kad šį kūrinį teko „pačiupinėti“ nuo pat jo užgimimo, t. y. dalyvavau operos kūrimo procese. Kompozitorius kvietėsi pas save į namus, mes apie šią operą daug diskutavome. B.Kutavičius klausė mano nuomonės, kokie solistai labiausiai tinkami jo sukurtiems vaidmenims, tad Grafo partijai aš rekomendavau solistą Vytautą Juozapaitį, Julijos – Ireną Zelenkauskaitę, Profesoriaus – Vladimirą Prudnikovą, Senės – Veroniką Povilionienę.

2000 m. opera „Lokys“ buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Aš kaip operos muzikos vadovas ir dirigentas turėjau garbės dirbti kartu su režisieriumi Jonu Jurašu. Darbas buvo labai įdomus, daug diskutavome. Prisimindamas tą laiką, galiu konstatuoti, kad buvau jaunas, drąsus ir kūrybingas statytojas, nes kompozitoriui siūlydavau vieną ar kitą muzikinį-meninį sprendimą. B.Kutavičius į pasiūlymus žiūrėjo palankiai ir juos priimdavo. Puiku, kad muzikos vadovas dalyvauja operos sukūrime nuo pat pradžios. Gal tas geranoriškumas ir lėmė darnų visos komandos darbą apvainikavusį rezultatą – sėkmingą operą „Lokys“. Džiugu, kad ši opera LNOBT nugyveno ilgą ir gražų sceninį gyvenimą, o suomių įrašų kompanija „Ondine“ išleido ir tarptautinei publikai pristatė lietuvišką kompaktinę plokštelę „Bronius Kutavičius. Lokys“.

Džiaugiuosi, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo rudens sezono pradžiai pasirinko būtent B.Kutavičiaus operą „Lokys“, kurią pristato su gražia dedikacija – skiria kompozitoriaus 90-mečiui. Pasiūlymas statyti šią operą man buvo malonus ir įdomus, nes pasirinktas režisierius Gintaras Varnas. Kartu su G.Varnu teko kurti jau ne vieną spektaklį. Vienas iš ryškiausių mūsų bendrų darbų – 2003 m. LNOBT pastatyta G.Verdi opera „Rigoletas“. Mačiau ir daugiau G.Varno režisuotų operų, tad galiu konstatuoti, kad šis režisierius jaučia muzikos pulsą, teksto gilumą ir publikai pristato įstabius kūrinius. Manau, kad ir operos „Lokys“ pastatymas Klaipėdoje sulauks publikos pripažinimo.

Statant „Lokį“ Klaipėdoje, man sunkiausia atsikratyti 2000-ųjų premjeros garsų, nes juos puikiai atsimenu. Rinkdamasis solistus šiai premjerai, stengiausi į kūrinį pažiūrėti naujai, atsikratydamas pirminio pastatymo prisiminimų, ir smagu, kad į perklausas susirinko daug išskirtinių balsų solistų. Nauji pastatymo solistai (išskyrus Profesoriaus partijos atlikėją V.Prudnikovą, dainavusį pirmajame „Lokio“ pastatyme) labai įdomiai dirbo, stengėsi, ieškojo savitų vaidmenų spalvų, tad man ir režisieriui beliko pasiūlyti idėją ir vystyti naują spektaklio istoriją.

Ir aš operos muzikoje randu daug naujo. B.Kutavičiaus parašyta muzika tam labai palanki, nes ji sudaro sąlygas kurti vis naujas muzikines interpretacijas.

Beje, sostinėje jaučiamas didelis susidomėjimus šiuo nauju „Lokio“ pastatymu. Mačiusieji spektaklį su dideliu susidomėjimo laukia naujos versijos, o jaunimui jį išvysti tiesiog būtina.

Kelios solistų sudėtys

– Kuo išskirtiniai operos „Lokys“ veikėjai?

– Profesorius V.Prudnikovas, nors jau yra dainavęs Profesoriaus partiją, ją atranda naujai ir ruošia su dideliu užsidegimu ir kūrybiniais ieškojimais. Šią partiją su jaunatvišku užsidegimu rengia ir jaunas, bet publikai gerai žinomas solistas Kšištofas Bondarenka. Jis šiame vaidmenyje publikai pateiks kitus atspalvius nei V.Prudnikovas.

Grafo Šemetos arba jo antrininko partijos patikėtos solistams Andriui Apšegai ir Šarūnui Šapalui. Jiedu su jaunatviška energija ir šio laikmečio potėpiu gludina jiems patikėtus vaidmenis.

Labai skirtingos ir Julijos partijas atliksiančios solistės Gunta Gelgote, Ieva Barbora Juozapaitytė ir Judita Butkytė-Komovienė. Kaip gerai, kad B.Kutavičius sukūrė tokį unikalų Julijos portretą, kuriame lieka tiek galimybių skirtingoms interpretacijoms. Pastebiu, kad šios solistės daug dirbo individualiai, gilinosi į patikėtas partijas ir kiekviena turi savitą požiūrį į herojės išgyvenimus. Kaip paaiškėjo, Julijos partija – jų svajonė.

Gilių dvasinių išgyvenimų draskomos Grafienės vaidmuo nėra didelis, tačiau labai ryškus ir reikšmingas tiek muzikiniu, tiek emociniu požiūriu. Norint jį atlikti, reikia būti ne tik geru dainininku, bet ir aktoriumi. Džiugu, kad šią partiją ruošia Jovita Vaškevičiūtė ir Loreta Ramelienė, kurioms puikiai sekasi.

„Lokys“ sujungs visas priemones, kurios operose naudojamos nuo seniausių iki šių laikų.

Labai džiaugiuosi, kad Daktaro partiją dainuos jaunas solistas Tadas Jakas, neseniai debiutavęs R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“. Tai labai perspektyvus solistas. T.Jaką ir jo balsą labai puoselėjame, norime, kad įgautų dar daugiau patirties ir tai taptų jo puikiu startu dar didesniems vaidmenims. Daktaro partiją puikiai dainuoja ir dar daugiau sceninės patirties turintis solistas Aurimas Raulinavičius.

Operoje „Lokys“ dainuos publikos pamilti Klaipėdos muzikinio teatro solistai Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė (Vienaakė senė), Mindaugas Rojus (Maršalka), Farshad Abbasadi (Maršalka – grafo antrininkas), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis (Pranciškus, grafo tarnas) ir teatro choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas).

Visas partijas ruošia dvi ar net trys atlikėjų sudėtys, o publikai dėl to tik įdomiau, nes išgirs, pamatys daug skirtingų personažų spalvų. Visi spektakliai bus unikalūs, tad rekomenduoju išvysti kuo daugiau operų „Lokys“ su skirtingomis sudėtimis.

Kaip mistinis trileris

– Kokia operos „Lokys“ muzika?

– B.Kutavičiaus kūryboje daug gamtos ir jos reiškinių garsų vaizdavimo. Žmogaus pojūčiai ir išgyvenimai čia tarsi susitapatina su gamtos virsmais. Operoje išgirsite ir folkloro (pvz., kanklių skambesys) ar saloninės muzikos (pvz., polonezo) motyvų. Nuskamba gamtos ar gyvūnų skleidžiami garsai (pvz., žuvėdrų klyksmas). Fone girdėti bažnytinės muzikos motyvai – tonalūs, gražūs choralai. Ir visi šie elementai jungiasi į operos partitūrą.

B.Kutavičius operoje „Lokys“ panaudojo visas operai būdingas priemones – rečitatyvus, kalbamuosius tekstus, arijas, duetus, šokio elementus; ne tik orkestre, bet ir scenoje gros muzikantai; bus daug muzikinių garsinių efektų, naudojamų teatre. „Lokys“ sujungs visas priemones, kurios operose naudojamos nuo seniausių iki šių laikų.

Opera „Lokys“ daugialypė: bus ausiai malonių ir nesudėtingų klausytis dalių, tačiau pasitaikys ir bjauriai skambančių ar net ausį rėžiančių, šokiruojančių elementų. Ir visa tai susijungs į vientisą ir unikalų operos muzikinį audinį. Dirbdami kartu su teatro orkestru, mes siekiame muzikinių spalvų, kolorito, muzikos tembro įvairovės, ypatingos nuotaikos ir ekspresijos. Norime klausytojus tiesiog įtraukti į Prospero Mérimée novelės „Lokys“ sūkurį.

– Apie ką ši opera pasakoja žiūrovams?

– „Lokys“ – „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu. Opera sukurta pagal Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretą, kuriame autorė interpretuoja P.Mérimée novelėje „Lokys“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia publiką į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą.

Operos herojams kyla daug vidinių priešpriešų ir klausimų: „Manyje tūno žvėris. Ką su juo daryti? Paleisti? Įsimylėti? Kalbėtis?“ Tai kelia aliuzijų net su šiandiena: vyksta karas, kas gali sutramdyti išsiveržusį žvėrį.

Publikai kalbame apie tai, kad reikia kovoti su mumyse tūnančiu žvėrimi. O jį galėtų nugalėti tikėjimas ir meilė. Tačiau kiekvienam siūlome rasti savus atsakymus.