- Žaneta Skersytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasakojo, kad šį teatrą vis dažniau renkasi užsieniečiai ir kodėl groti jo orkestre šiuo metu geriau nei Amerikoje ar kur nors kitur Europoje. Dirigento teigimu, orkestre daugėja iš užsienio atvykusių muzikantų ir visai nedaug betrūksta, kad jie sudarytų penktadalį orkestro. „Labai norėčiau, kad jie liktų, bet ar taip atsitiks, niekas nežino. Mūsų teatro orkestras atlyginimų dydžiu negali prilygti didiesiems Europos orkestrams, tačiau turi ir privalumų“, – tvirtino T.Ambrozaitis.
Stabilūs atlyginimai
Kodėl užsieniečiai renkasi Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą? Anot maestro, to priežastis pandemija, jos skaudūs smūgiai žinomiausiems pasaulio teatrams ir jų darbuotojams. „Veikiausiai daugelis spaudoje skaitėte, kad dar 2020-ųjų pavasarį dėl karantino buvo uždaryta geriausiu pasaulio teatru tituluojama „Metropolitan Opera“ Niujorke. Šį sezoną „Metropolitan Opera“ durų nebeatvers, nes, teatro vadovų nuomone, saugių spektaklių ar saugių repeticijų rengti neįmanoma. Teatras uždarytas, ir nuo praėjusių metų balandžio nė vienas atlikėjas ar muzikantas negauna atlyginimo, o ten dirbo du ar trys simfoniniai orkestrai. Tai buvo didžiulis teatras su daugybe darbuotojų, kurio repertuaras būdavo suplanuotas penkeriems metams. Čikagos simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas Riccardo Muti šalies vadovams parašė atvirą laišką, kuriame piktinosi, kad ši meno įstaiga liko be pajamų ir veiklą atnaujinti planuoja tik 2021-ųjų rudenį. Ir dotacijų iš valstybės menininkai negauna. Orkestrai gyvuoja iš parduotų bilietų ir mecenatų paramos, o to pandemijos metu nėra. Šiuo atveju Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir jo orkestras gyvena geriau, nes darbuotojams ir karantino metu, sustabdžius spektaklių ir koncertų rodymą, organizuojamas nuotolinis darbas ir mokamas bazinis atlyginimas. Tai kaip greitoji pagalba daugybei menininkų šeimų. Baisu net pagalvoti, ką darytume, jei „Metropolitan Opera“ situacija užkluptų mus“, – kalbėjo T.Ambrozaitis.
Tarptautinis orkestras
Dirigentas tiki gražia Klaipėdos muzikinio teatro orkestro ateitimi ir viliasi, kad po kelerių metų jo vadovaujamas kolektyvas vietoje 65 muzikantų vienys maždaug 80 profesionalių muzikų. „Muzikinio teatro repertuaras planuojamas atsižvelgiant į turimus kolektyvus: kuo jie stipresni, tuo profesionalesni veikalai atliekami. Žinoma, ir dabar pas mus statomi išskirtiniai spektakliai. Kad ir vasarą pajūrį sudrebinęs R.Wagnerio „Skrajojantis olandas“. Norisi tokių kūrinių mūsų teatre statyti dažniau ir kad pamažu jie taptų natūraliu reiškiniu. Tam reikia ne tik pajėgaus, sukomplektuoto orkestro, choro, bet ir išskirtinių balsų solistų. Tarkime,
R.Wagnerio veikalams reikia specifinio vokalo, stiprių balsų. Atlikėjai specializuojasi dainuodami tam tikrų kompozitorių veikalus, nes padainavęs „Traviatą“ nepadainuosi „Skrajojančio olando“, – teigė muzikas.
Rudenį į Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą įsiliejo ispanas ir jo žmona, kilusi iš Taivano. Iš Italijos kilusį koncertmeisterį neseniai pakeitė kitas profesionalas, atvykęs iš Amerikos. Muzikantai, atvykstantys iš artimojo užsienio – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, – seniai nebe naujiena. Orkestre neseniai pradėjo groti ir lietuvis kompiuterių specialistas, kuris tiesiog prisiminė, kad yra baigęs ir muzikos mokslus, tad panoro vėl muzikuoti.
Kol laiko dar yra
Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis sakė, kad kontaktai su iš užsienio atvykusiais muzikantais puikūs. „Jokių kultūrinių ir profesinio pasiruošimo skirtumų nejaučiame. Jie supranta uždavinius, stengiasi ir vykdo. Užsieniečiams gal naujiena lietuvių kompozitorių kūriniai, o kitas mūsų teatro repertuaras – pasaulyje žinomų kūrėjų šedevrai. Norint susikalbėti prireikia ne tik muzikos kalbos, bet ir anglų, rusų kalbų, gestų kalbos. Visų įmanomų: tai kalbų mišrainė, kurioje aš, kaip žemaitis, dažniau norėčiau išgirsti žemaitišką šneką. Kalbiniai niuansai – smulkmena: jei turiu pastabų, stengiuosi negaišinti viso orkestro, konkrečiam žmogui jas išsakau per pertrauką. Vis dėlto man būtų smagu, jei orkestro daugumą sudarytų lietuvaičiai, o idealiu atveju – klaipėdiečiai, po studijų grįžę dirbti į savo gimtąjį miestą. Šiuo metu Klaipėdos muzikinis teatras skelbia konkursus įvairioms orkestro muzikantų pozicijoms užimti, tačiau lietuviai juose nedalyvauja arba užklysta labai retai. Negali žmogaus priversti dirbti Klaipėdoje. Man keista, kodėl vietiniai jauni muzikantai nesirenka Klaipėdos. Klausiau to Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančių klaipėdiečių, kurie vasarą stažavosi mūsų orkestre. Jų nusistatymas toks: geriau likti Vilniuje, o ne grįžti į Klaipėdą. Supratau, kad jauni žmonės ateities savame krašte neplanuoja, nes juos žavi sostinės kultūrinis gyvenimas ar neatrasti užsienio kraštai. O mes jiems galime pasiūlyti darbą puikiame orkestre, atlyginimą, tobulėjimą ir galimybes planuoti savo gyvenimą pajūryje. Gal praeis dar keleri metai, ir mūsų teatro orkestras bus sukomplektuotas. Kol laiko dar yra, pamąstykite“, – kvietė T.Ambrozaitis.
Nuotoliniu būdu
Maestro pripažino, kad visą muzikų bendruomenę paveikęs karantinas pakeitė ir Muzikinio teatro orkestro tempą. „M.Pitrėnas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, mano, jog, orkestrams atnaujinant veiklą, jų muzikantams prireiks poros mėnesių intensyvaus darbo, kad atgautų profesionalią formą. Vis dėlto du mėnesiai yra prabanga, ir grojimo orkestre formą muzikantai turės atgauti greičiau. Karantino metu orkestrantai dirbo individualiai. Jie man atsiuntė tiek atsiskaitymo garso įrašų, kad mano kompiuteris paspringo. Dabar trumpai atostogaujame, o paskui kibsime į darbus. Būna gyvenime situacijų, nepriklausančių nuo žmonių norų. Tokia yra pandemija. Belieka tai išgyventi. Ir karantino ribojimų turime laikytis visi“, – pabrėžė T.Ambrozaitis.
Dabar maestro svajoja apie laiką, kai vėl gyvai išvys savo brangų orkestrą. Muzikantų solo, jo manymu, neprilygsta orkestro skambesiui. „Ta bendrystė ir tas išskirtinis skambėjimas – unikalūs. Žmogus – sociali būtybė. Žmogui reikia ne tik bendravimo, bet ir susijungimo muzikoje. Kodėl mums reikia koncertų, spektaklių, o publikai – reikia mūsų? Mes per muziką bendraujame. Įvyksta apsikeitimas energija, išgyvenimais. O kuo galima apsikeisti nuotoliniu būdu?“ – svarstė dirigentas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai1
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – interpretacijos juostų tema
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Velykoms skirta Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų darbų paroda „Pavasaris juostom išaustas“. Šiai parodai jaunieji keramikai nulipdė šimtaraščių juo...