Festivalio „Salve Musica“ scenoje – „Mūza ir orkestras“

Sugrįš M.Rubackytė

Tai bus antrasis festivalio „Salve Musica“ koncertas. To paties festivalio, kurio programoje 2005 m. pianistė pirmąkart koncertavo Klaipėdos koncertų salėje. Nuo tol M.Rubackytę jau daug kartų uostamiesčio publika girdėjo čia – tiek grojančią įspūdingus rečitalius, tiek įkvėptai muzikuojančią su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ar Klaipėdos kameriniu orkestrais.

„Fenomenali menininkė, viena talentingiausių pianisčių. Jos grojimo manieroje žaibiški bermaniški efektai stebėtinai dera su barenboimiška garsų pilnatve“, – taip apie ją rašė „Fanfare Magazine“.

Viename interviu M. Rubackytė sakė: „Mano profesija yra atsiskyrėlio kelias. Jeigu noriu kažko pasiekti, su savo instrumentu turiu praleisti nemažai valandų. Neskaičiuoju jų, lygiai kaip neskaičiuoju savo gyvenimo valandų. Vienatvė – mano draugė. Aš be jos negaliu. Kita vertus, mano profesija leidžia naršyti pasaulį, sutikti begalę žmonių, ir staiga tas atsiskyrėlio pasaulis iškeliamas ant podiumo. Galima sakyti, isteriška profesija, kurioje intravertiškumas mainosi su ekstravertiškumu, ir taip nuolatos.“

Gros L.van Beethoveną

Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti lietuvių fortepijono virtuozė nuolat koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Jos scenos partnerių sąraše – garsūs pasaulio orkestrai, dirigentai ir solistai.

Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijomis apdovanota M.Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė. Šiomis dienomis Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje vykstantis festivalis yra jau šeštasis. Dar nenuskambėjus paskutiniams jo akordams, pianistė atvyks į Klaipėdą ir su Klaipėdos kameriniu orkestru interpretuos didžiojo Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4.

Šis kūrinys – netipiškas Beethoveno kūrybos stiliui, kuris dažniausiai asocijuojasi su dramatizmu, valingumu ir maištingu charakteriu. Tai skaidri, šviesi muzika, joje daug lyrikos ir piano dinamikos, nors yra ir staigių crescendo. Kūrinio atlikimas nuties tiltą į 2020-uosius, kai visame pasaulyje bus minimos L. van Beethoveno 250-osios gimimo metinės.

Diriguos N. Šnė

Prie dirigento pulto šįsyk stovės elegancija ir subtiliu muzikiniu skoniu pasižymintis latvių dirigentas Normundas Šnė. Jo koncertų geografijoje užfiksuotos dauguma Europos šalių, Australija ir Japonija. Puikus baroko, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos žinovas yra ištikimas savo vadovaujamam kolektyvui „Sinfonietta Riga“ ir nedažnai koncertuoja kaip kviestinis dirigentas. Bet jau kelis kartus N. Šnė muzikavo su Klaipėdos kameriniu orkestru, atlikdamas šiuolaikinės muzikos programas Nidoje, Klaipėdoje ir Kaune vykusiuose festivaliuose. Jis yra ne tik puikus dirigentas, bet ir obojininkas bei garso režisierius. Jis gali praleisti valandų valandas repeticijose ar įrašų studijose, siekdamas išgauti patį tobuliausią skambesį.

N. Šnė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

N. Šnė diriguojamoje Klaipėdos kamerinio orkestro programoje dar skambės XX a. lenkų ir žydų kilmės kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo (2019 m. minimos jo 100-osios gimimo metinės) bei lenkų kompozitorės ir smuikininkės Gražynos Bacewicz orkestriniai opusai.

Fenomenalioji pianistė, elegantiškasis dirigentas ir ekspresyvusis klaipėdiečių orkestras gruodžio 6 d. 18.30 val. susitiks Klaipėdos koncertų salės scenoje ir kurs muzikos stebuklą.