Festivalis „Permainų muzika“ kvies atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams

  • Teksto dydis:

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ kiekvieną rudenį veržliai ir energingai pristato įdomiausią dabarties autorių kūrybą, skatina įsiklausyti į nuolat kintantį ir atsinaujinantį garsų pasaulį. Gyvybinga jų tėkmė inspiruoja keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems. Šiemetis festivalis Klaipėdos koncertų salėje publikos lauks rugsėjo 17 – spalio 7 dienomis.

Tuščios valandos

Pirmą kartą festivalio istorijoje – šiuolaikinės operos premjera! „Tuščios valandos“ / „The Empty Hours” – tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, priklausomą nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.

Opera „Tuščios valandos“ atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R.Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia Niujorke. Kūrinys gali būti suvokiamas tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.

Operoje atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalijama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Gailė Butvilaitė).

Dirigentas A. Soriano. / Asmeninio archyvo nuotr.

Operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, „New York Opera Society“ meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams.

Rugsėjo 17 d. 18.30 val. „Tuščios valandos“ skambės Klaipėdos koncertų salėje, o rugsėjo 20 d. 18 val. – Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Rengdama šį projektą Klaipėdos koncertų salė bendradarbiauja su choru „Jauna muzika“.

Prarasto grožio beieškant

Kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė savo kūrinį „Prarasto grožio beieškant“ apibūdino taip: „Valandą trunkančios audiovizualinės novelės grožio tema, kur tarsi pereinama į kitą laiko dimensiją, kur realybė ima ir susikeičia vietomis su atspindžiais ir šešėliais. Efemeriško grožio ieškojimų amplitudė apima gamtą, kasdienybės objektus ir meną. Šis projektas atsirado kaip prieštara vis labiau skubančiai technologijų amžiaus kultūrai ir kasdienybei. Atėję į muziejus pažiūrėti meno, žmonės sustoja vos kelioms sekundėms ir tas trumputis laiko tarpas skirtas nusifotografuoti prie šedevro. O žvelgti ir atkreipti dėmesį į patį meno kūrinį lyg ir nebelieka laiko. Tas pats vyksta ir gamtoje – pamatę kokį įstabų gamtos reiškinį, dažnai neskiriame jam pakankamai dėmesio, nes rūpinamės tik tuo, kaip jį užfiksuoti. Savęs net nevarginame klausimu, ar turėsime laiko vėliau pažvelgti į visą sukauptą dokumentuotų akimirkų archyvą. Tad šios „grožio paieškos“ tarsi priverstinai sustabdo mūsų kasdieniškąjį suvokimą ir pagreitėjusį protą, neretai funkcionuojantį automatiniu režimu.“

Sopranas A. Stančikaitė. / G. Varnelytės nuotr.

2019 m. amerikiečių įrašų kompanija „Starkland“ Ž.Martinaitytės kūrinį „Prarasto grožio beieškant“ išleido CD formatu. Netrukus jis pelnė du auksinius „Global Music Awards“ apdovanojimus – geriausio albumo ir geriausio kompozitoriaus. Niujorke gyvenančiai kūrėjai šiemet įteikta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija ir prestižinė Johno Simono Guggenheimo stipendija.

Koncertinį „Prarasto grožio beieškant“ atlikimą įgyvendina subtiliomis interpretacijomis garsėjantis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas) ir Povilas Jacunskas (violončelė). Festivaliniame koncerte, kuris vyks rugsėjo 23 d. 18.30 val., dalyvaus ir pati autorė.

Elektrinė poema

Kai anuometėje Lietuvos sostinėje Kaune Vytautas Bacevičius konstruktyvistinės „mašinų poezijos“ estetikos paveiktas sukomponavo „Elektrinę poemą“, vieni iš jos šaipėsi, kiti gyrė. O pačiam kompozitoriui „rūpėjo pagauti tuos gyvenimo pradus, kurie charakterizuoja mūsų XX a. dvasią. Pagrindinius šio kūrinio bruožus sudaro nepaprastai gyvas gyvenimo pulsas ir mašinizmas, kurie ir charakterizuoja mūsų elektros amžių“.

Trio „FortVio“. / Ansamblio archyvo nuotr.

Pagal šį kūrinį pavadintoje programoje, kuri skambės rugsėjo 25 d. 18.30 val., maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras dar atliks „Pavasario linksmybes“ – Kristijono Donelaičio įkvėptą Broniaus Kutavičiaus kūrinį. „Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė“, – sakė kompozitorius, tačiau „Pavasario linksmybių“ vaizdams atkurti pasirinko simfoninį orkestrą.

Su orkestru muzikuos užsienio publikos dėmesio ir kritikų pripažinimo sulaukusi solistė Justina Gringytė (mecosopranas). Tarptautinę karjerą daranti ir perfekcioniste save vadinanti lietuvaitė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Tiek kolegas, tiek klausytojų auditoriją ji užburia artistiškumu ir tobula vokalinė technika, kurią dienraštis „The Times“ pavadino „verčiančia iš kojų“. Tai itin ryški ir savito braižo atlikėja.

G. Rinkevičius į koncerto programą įtraukė ir elegišką Arvo Parto opusą, kuriuo estų autorius pagerbė B.Britteno atminimą. Tai vienas populiariausių žymaus estų kompozitoriaus kūrinių, parašytas tintinnabuli technika.

Amžinas laikas

Kas yra laikas? Mokslininkai bando jį išreikšti formulėmis ir pagrįsti fizikos dėsniais. Filosofai ginčijasi dėl jo prigimties ir reikšmės žmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime jis yra būtina ir neišvengiama sąlyga, žmogiškosios būties pagrindas, tačiau apie laiko esmę retai susimąstome.

Rugsėjo 26 d. 18.30 val. skambėsiančioje programoje „Amžinas laikas“ savo menines idėjas ir pajėgas sujungs vilniečių ir klaipėdiečių kameriniai chorai „Aidija“ ir „Aukuras“. Romualdo Gražinio ir Alfonso Vildžiūno vadovaujami kolektyvai muzikuos kartu ir atskirai.

Choras „Aidija“. / Choro archyvo nuotr.

Pernai 30 metų veiklos sukaktį paminėjusi „Aidija“ ypač rūpinasi šiuolaikinės lietuvių muzikos sklaida. Jaunatviškas ir skambus kolektyvas su dideliu pasisekimu koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. „Aukuras“ po trejų metų dar tik pasitiks analogišką jubiliejų, nors choristų balsai jau skambėjo beveik visuose pasaulio žemynuose.

Ar laikas buvo amžinai, ar turėjo pradžią? Ar laikas bus amžinai, ar kažkada pasibaigs?.. Kartu su „Aidija“ ir „Aukuru“ publika sklaidys Baltijos regiono šalyse gyvenančių šiuolaikinių kūrėjų muzikos puslapius, įsiklausydama į sąskambių grožį, teksto prasmę, stabtelėdama pasigrožėti atlikimo niuansais. Kaip tikino festivalio organizatoriai, tai bus gerai ir prasmingai praleistas laikas, kurį galima pasidovanoti sau paskutinį rugsėjo savaitgalį.

Ten buvo drugelis?

„Lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės muzika yra absoliučiai užburianti“, – teigė François Hudry. Kompozitorės kūrinyje „Was There a Butterfly?” / „Ten buvo drugelis?“, pasak kritiko, „yra ostinatinis gaudesys, kupinas spalvos ir paslapties“. Šis kūrinys 2017 m. tapo radijo įrašų konkurso „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ prizininku. Per metus jį transliavo 23 pasaulio radijo stotys.

Metaforiškas O. Narbutaitės kūrinio pavadinimas nusileido ant Klaipėdos kamerinio orkestro programos viršelio. Joje rasime ir daugiau intriguojančios muzikos autorių pavardžių – tai garsus graikų kompozitorius ir architektas Iannis Xenakis bei pas mus mažai girdėtas šveicarų kūrėjas Trankas Martinas. Intriguoja ir būsima Ramūno Motiekaičio naujo kūrinio violončelei ir styginiams premjera, kuriama specialiai festivaliui. Jos solo partiją grieš orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus, savo talentu ir entuziazmu įkvėpęs ir įgarsinęs jau nemažai šiuolaikinės muzikos partitūrų.

Klaipėdos kamerinis orkestras. / Vytauto Petriko nuotr.

Programą „Ten buvo drugelis?“, kuri skambės rugsėjo 30 d. 18.30 val., diriguos šveicarų dirigentas Matthias Kuhnas, pasak jų dienraščio, „leidžiantis muzikai kvėpuoti“. Aktyvi šio muziko kūrybinė veikla apima ne tik dirigento, bet dar violončelininko ir pedagogo amplua.

Jis daug koncertuoja Šveicarijoje ir užsienio šalyse, dėsto Berno aukštojoje menų mokykloje.

Tai bus antrasis dirigento M. Kuhno ir Klaipėdos kamerinio orkestro susitikimas Klaipėdos koncertų salės scenoje (pirmasis įvyko 2015 m.).

Ritmo žaidimai

Spalio 6 d. 12 ir 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė jaunuosius klausytojus suburs edukacinė programa 5–12 metų vaikams ir jų tėveliams „Ritmo žaidimai III“.

Šiuolaikinės muzikos festivalis trečią kartą atvers duris vaikiško amžiaus klausytojams. Edukacinėje programoje „Ritmo žaidimai“ susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo. Kartu su perkusininke Ingrida Spalinskaite-Kuriene jie supažindins su mušamaisiais instrumentais, atskleis ryškiausias jų savybes. Vaikai bus skatinami aktyviai dalyvauti renginyje, patys groti ir vaidinti. Siekiama, kad, išbandę instrumentus, pažinę ritmą, jie norėtų patys muzikuoti, aiškiau suprastų ir pamėgtų muziką.

„Ritmo žaidimų“ tema šįkart nagrinės ritmo pokyčius metų rate, kai po vasaros ateina ruduo, o po jo – žiema ir taip toliau. Ritmas yra muzikos pagrindas, todėl edukuojant vaikus reikia suteikti žinių, kurios jiems atvertų kelią į tolesnį garsų pasaulį: kokie garsai, ritmai skamba kasdienėje aplinkoje, gamtoje, keičiantis metų laikams. Programoje bus naudojami lietuvių poetų eilėraščiai, kurie yra ritmingi ir lengvai įsimenami. Pagal juos bus kuriami skirtingi vaidybiniai personažai, kviesiantys kartu su aktore atlikti muzikinius kūrinius.

Jaudinanti kelionė garsu

Spalio 7 d. 18.30 val. šiuolaikinės muzikos ansamblis ,,Synaesthesis“, diriguojamas Karolio Variakojo, sugrįš į ,,Permainų muziką“. Jo programoje „Vortex Temporum“ pagrindinis dėmesys koncentruojamas į prancūzišką garsovaizdį.

Pirmoji koncerto dalis prasidės Dominyko Digimo garsine kelione, kuriai akompanuos režisieriaus Kristijono Dirsės Paryžiaus vaizdinės kompozicijos. Toliau bus keliaujama per spalvingą prancūzų kūrėjų Sylvaino Marty ir Régiso Campo garsinę vaizduotę. Antroji programos dalis panardins į Gérardo Grisey „Vortex Temporum“ spalvų jūrą.

„Išgirsti Grisey muziką – reiškia leistis į garsinius nuotykius, kurie jūsų ausis pakeis amžiams“, – kadaise apie vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių, prancūzų spektralisto G. Grisey muziką rašė „The Guardian“. Neapdirbtas ir kartu ištobulintas, griežtai struktūruotas, tačiau pilnas laukinės energijos – toks yra šio kompozitoriaus opus magnum, jaudinanti kelionė garsu „Vortex Temporum“. Tai savotiškas kompozitoriaus testamentas, garso ir laiko formatų meditacija, kurios pradinis, sunkiai atpažįstamas motyvas pasiskolintas iš Maurice’o Ravelio baleto „Dafnis ir Chlojė“.

Aštuonerius metus gyvuojantis Vilniaus miesto ansamblio vardą ir paramą užsitikrinęs „Synaesthesis“ aktyviai koncertuoja, prisistatydamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių publikai. Jo profesionalumas, atvirumas įvairioms meno sintezės formoms, nuoširdumas atliekant įvairaus pobūdžio akademinius bei eksperimentinius kūrinius, traukia ir žavi klausytojus. Tuo klaipėdiečiai prieš porą metų įsitikino debiutinio kolektyvo pasirodymo Klaipėdos koncertų salėje metu.

Rengėjai tikisi, kad šis koncertas bus įspūdingas festivalio pabaigos akordas, ir kviečia: „Priimkite naujas patirtis ir atsiverkite pokyčiams kartu su „Permainų muzika“!“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių