Pereiti į pagrindinį turinį

Filmas „Trokštu gyventi“ – testamentas kiekvienam

2019-12-04 09:10

Išmokti nebijoti mirties ir net jos akivaizdoje džiaugtis gyvenimu – toks dabar jau mirusios palangiškės Almos testamentas gyviesiems. Šią tvirtą moterį savo dokumentiniame filme įamžino klaipėdietė Dalia Kanclerytė, kuri visus kviečia į juostos „Trokštu gyventi“ peržiūrą I. Kanto viešojoje bibliotekoje.

Kvietimas: šiandien savivaldybės I.Kanto viešojoje bibliotekoje režisierė D. Kanclerytė klaipėdiečiams pristatys jautrų filmą „Trokštu gyventi“.
Kvietimas: šiandien savivaldybės I.Kanto viešojoje bibliotekoje režisierė D. Kanclerytė klaipėdiečiams pristatys jautrų filmą „Trokštu gyventi“. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šis filmas – tarsi savotiškas testamentas kiekvienam žmogui. Juo įpareigojama branginti gyvenimo akimirkas, pasinerti į būties pilnatvę.

Anot juostos autorės, tai tvirtos moters istorija, kuri mirties akivaizdoje pasirinko džiaugsmingą buvimą. Pasirinko gyventi godžiai, intensyviai ir aistringai.

Šis filmas nėra apie išeinančiuosius. Jie neabejotinai lieka kartu su tais, kurie pažinoti ir su kuriais būta kartu.

"Ką Alma padarė atėjusi į mano gyvenimą? Ji sustiprino mane, išmokė nebijoti mirties. Ji kalba apie tai ir filme, ji išmoko gyventi su savo bėda ir džiaugtis gyvenimu. Taip atsirado filmas. Jo nėra viešoje erdvėje, jį pristatome ir rodome tik susitikimuose su žmonėmis, nes tema pernelyg trapi", – pasakojo režisierė D. Kanclerytė.

Filmas bus rodomas šiandien 17 val. savivaldybės I. Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8). Šiuo renginiu biblioteka baigia trijų filmų retrospektyvą ir gerumo akciją.

Spalį buvo parodytas filmas „Pakūta mano meilė“, lapkritį klaipėdiečiai pakviesti susipažinti su filmu „Sugrįžimas“.

Visi šie režisierės D.Kanclerytės sukurti filmai sulaukė didelio susidomėjimo, jie rodyti ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, Vokietijoje, Anglijoje, JAV, Belgijoje, Prancūzijoje.

Filmai kviečia į susitaikymą, atsigręžti į gėrį, grožį, į save ir į savo artimą, moko priimti kančią, patikėti, kad kančia nesulaužo žmogaus, bet, priešingai, padeda dvasiškai augti, keistis, tobulėti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų