Intuityvistinė Tolimųjų Rytų tapybos ir kaligrafijos mokykla ir spontaniškos saviraiškos formos neabejotinai turėjo įtakos ir klaipėdietės dailininkės Tatjanos Simanaitienės kūrybai, kurią dabar galima pamatyti uostamiesčio Meno bibliotekos galerijoje.

Iš susižavėjimo Rytais

Dar jaunystėje, ieškodama atsakymų į daugelį egzistencinių klausimų, Tatjana rasdavo atsakymus dzenbudizmo filosofijoje, todėl Rytų meditatyvinis tapymo stilius jai yra labai artimas.

Perregimai skaidrios ir greitais potėpiais, šviežia „a la prima“ maniera nulietos T.Simanaitienės akvarelės radosi iš susižavėjimo japonų haiga tapybos maniera.

Tačiau menininkė neseka grynosios haigos tradicija, savaip interpretuoja, tušą pakeisdama akvarele ir sugriaudama haigai būdingą teksto bei vaizdo gimimo tvarką. Tatjanos kūrybos procesas – atvirkštinis: pirma – akvarelė, o paskui – trieiliai. Ne sukurti tapytojos, o parinkti iš Vytauto Dumčiaus į lietuvių kalbą išverstų japoniškų haiku rinkinio „Paparčio šventi ženklai“ (Klaipėda, 2007).

Perteikia gamtos virsmą

Taip iš akvarelių ir tekstų susidėliojo visas ciklas neįmantrių savo siužetu, kartais atrodytų tarsi neužbaigtų, neišgrynintų akvarelių, sujungtų į vieną ciklą „Skrieja mano sapnai“.

Jauki būtis, erdvės pojūtis, ramios, minkštai išsiliejusios spalvos ir grakštūs trieiliai po kiekvienu darbu tarsi sujungia vaizdą ir tekstą, užbaigdami mintį.
Gerai įvaldžiusi kaprizingąją šlapios akvarelės liejimo techniką, kuri nepripažįsta jokios korektūros, Tatjana savo darbuose jautriai perteikia nuolatinį gamtos virsmą, poetiškai ir savitai atskleidžia gamtos ir architektūros ryšį arba tiesiog išgrynina pavienius objektus – gėles, žuvis, paukščius...

Dalininkės darbuose nėra fotografiškai tikslių uostamiesčio atspindžių, atskirus architektūrinius fragmentus ji jungia su gamtos ir jūriniais motyvais arba pažvelgia į Klaipėdos senamiestį laumžirgio akimis.

Netiesmuki, bet ir neabstrahuoti vaizdai išlieka atpažįstami, nors yra suskaidyti ir vėl sudėlioti iš atskirų detalių jai vienai žinoma tvarka.

Dažų ir vandens stichijoje

Akvarele dailininkė susidomėjo dar mokydamasi Telšių taikomosios dailės technikume, tuomet  liejo tik laisvalaikiu, rasdama laiko tarp privalomų užduočių.

Vėliau, tęsdama studijas Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) Kauno fakultete, į akvarelę paniro rimčiau. Studijavo žymių akvarelistų darbus, ypač žavėjosi Osvaldo Jablonskio meistryste ir mokėsi pati.

Tebesimoko iki šiol, nes Tatjaną vis dar žavi sunkiai suvaldoma dažų ir vandens stichija. Turbūt dėl to ji nutolsta, užsižaidžia kitomis technikomis, bet vėl ir vėl sugrįžta prie akvarelės.

T.Simanaitienės akvarelių paroda „Skrieja mano sapnai“ iki birželio 2-osios eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9).