Trys premjeriniai spektakliai

Klaipėdiečiai šluoja paskutinius bilietus į lapkričio 22 ir 24 dienų spektaklius, vyksiančius Žvejų rūmuose. Sostinės publikai spektaklis bus parodytas gruodžio 3 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Tai bus paskutinis šiemet klaipėdiečių paruoštas E.Balsio kūrinys. Tikimasi, kad premjera taps vienu ryškiausių E.Balsio jubiliejinių metų programos akcentų Klaipėdoje.

Iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus E.Balsio (1919–1984) atminimui Klaipėdos muzikinis teatras skyrė net 14 renginių, skambėjusių penkiuose šalies miestuose. E.Balsio muzikos simfoninis koncertas, baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ leido įvertinti kompozitoriaus kūrybos įvairovę ir stebino įvairiausio muzikinio skonio klausytojus.

Opera „Kelionė į Tilžę“ turėtų sujaudinti ne tik tokios muzikos žinovus, bet ir reginio bei populiariosios muzikos labiau geidžiančius žiūrovus. Dviejų dalių spektaklis truks apie porą valandų, kiekviena dalis bus trumpesnė nei valanda, tad kūrinys neturėtų pabosti net operos pastatymuose nedažnai apsilankantiems žiūrovams.

Muzika, pralenkusi laiką

Ši opera sukurta prieš keturis dešimtmečius ir tik vienintelį kartą buvo pastatyta. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje jos gyvenimas buvo neilgas.

Ko gero, tada šis kūrinys buvo pernelyg modernus, E.Balsio muzika pralenkė savo laiką, o kompozitorius giliu sovietmečiu galėjo tik pasvajoti apie medijų panaudojimą pastatyme.

Muzikologai šią operą vadina brandžiausiu E.Balsio kūriniu.

Pasirodo, kompozitorius labai ilgai ieškojo siužeto, gilinosi į Mažosios Lietuvos ypatumus, galiausiai sustojo prie Hermanno Sudermanno novelės, kuri tapo libreto pagrindu.

Operą Klaipėdoje pastatęs režisierius Gytis Padegimas vadina šį darbą savo misija ir norėtų, kad „Kelionė į Tilžę“ būtų įtvirtinta tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių kaip „Gražina“ ar „Pilėnai“.

Nors sau patiems ir visam teatro kolektyvui iškeltos užduotys buvo nelengvos, spektaklio kūrėjai išvengė nesantaikos, intrigų ir dirbo sutartinai. Pristatydamas „Kelionę į Tilžę“, G.Padegimas šmaikštavo šia tema, rimčiau teigdamas, kad daug pasiekti galima dirbant ramiai, susikaupus, visiems drauge siekiant paties geriausio rezultato.

Dainuos tik geriausi

Pastatymo kūrėjai pagrindinių vaidmenų atlikėjams atrinkti surengė konkursą, kuriame dalyvavo ne tik Klaipėdos solistai, bet ir dainininkai iš Vilniaus bei Kauno.

Indrės partiją dainuos iš daugybės spektaklių klaipėdiečiams gerai pažįstama Rita Petrauskaitė. Be jos, šį vaidmenį atliks ir dvi jaunos solistės – Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė. Režisieriaus įsitikinimu, I.B.Juozapaitytė – kaip iš akies traukta Indrė.

Anso partiją pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, kaimynės Anės – Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.

G.Padegimas tikino, kad jiems reikės ne tik atlikti muzikiniu požiūriu sudėtingas partijas, bet ir daug vaidinti; operos siužetas aštrus, didžioji veiksmo dalis vyksta valtyje.

Prisimindamas prieš metus į anapilį iškeliavusį iškilųjį savo kolegą ir draugą režisierių Eimuntą Nekrošių, G.Padegimas vieną mizansceną naujajame operos pastatyme skyrė jo atminimui.

Ragina ieškoti simbolių

Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirbo net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius.

Operos muzikinę medžiagą redagavo E.Balsio mokinys, garsus kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Kūrinį teko trumpinti, atsisakyti kai kurių pasikartojančių muzikos frazių.

Šioje operoje pripažintas instrumentuotės meistras E.Balsys atskleidė visą savo kaip kompozitoriaus meistriškumą.

T.Ambrozaitis tikino, kad per keturis dešimtmečius nuo operos sukūrimo labai daug kas pasikeitė: patobulėjo instrumentai, muzikantų pasiruošimas ir daugybė kitų dalykų.

„E.Balsio muzika tokia sodri, gili ir daugiaplanė, kad jau po pirmos repeticijos valandos orkestro muzikantai paprašė trumpos pertraukos apmąstymams. Prie tokios muzikos reikia priprasti“, – kalbėjo T.Ambrozaitis, šmaikštaudamas, kad dabar opera jau guli atversta priešais muzikantus „tarsi karšio išklotinė“.

Dirigentas įsitikinęs, kad kompozitorius E.Balsys operoje populiarią dainą „Žuvėdra, žuvėdra“ panaudojo kaip tam tikrą kodą. Tad žiūrovams verta pastatyme paieškoti gilesnių prasmių ir simbolių.

„Šioje operoje pripažintas instrumentuotės meistras E.Balsys atskleidė visą savo kaip kompozitoriaus meistriškumą. Turbūt niekas šiais metais Lietuvoje nėra atlikęs daugiau E.Balsio kūrinių nei mūsų teatro orkestras. Tapome kompozitoriaus šimtmečio minėjimo kalnu, kai visi kiti liko stovėti papėdėje“, – šmaikštavo T.Ambrozaitis.

Krašto ypatumai – užuominose

Choreografės Editos Stundytės teigimu, baleto trupė šiame pastatyme tiesiog šoks pagal be galo sodrią muziką. Tai nebus klasikiniai baleto, labiau šiuolaikinio šokio elementai.

Scenografiją ir kostiumus atlikėjams kūrė G.Padegimo itin vertinama ir gerbiama Birutė Ukrinaitė. Ji nesistengė tiksliai atkurti etnografinių Mažosios Lietuvos kostiumų detalių, krašto ypatumus rūbuose bus galima tik nujausti, kostiumų autorė šio darbo ėmėsi su jai būdingu subtilumu. Kuriant juos pasitelkta batikos technika.

Audringų marių ir neramaus Nemuno vaizdą scenoje padės pajusti Rimanto Sipario sukurtos vaizdo projekcijos.

Panašu, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užsimojo Vakarų Lietuvos žmones, dažniausiai besilankančius jo spektakliuose, įtikinti, kad lietuvių kompozitoriai yra nė kiek ne prastesni už pasaulinio masto grandus.