Istorinio elingo scenoje – romantiškas solo smuikui ir orkestrui

Klaipėdos festivalio simfoninės muzikos koncerte „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“ bus galima išvysti ir susidomėjimo sulaukusį laivą „Nordwind“, kuris, ir išvykus „Skrajojančiam olandui“, neskuba atsisveikinti su publika. Laivas stovės scenoje iki pat festivalio uždarymo, tad jį pamatys ir į šokio spektaklių premjeras rugpjūčio 13 ir 14 dienomis susirinkusi publika.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje

Didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, sezono metu dalyvauja teatro spektakliuose ir premjerose, o jam pasibaigus kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.

Pirmajame Klaipėdos festivalyje orkestras mėgins pagauti senojo elingo ritmą ir perteikti jį publikai atlikdamas Maxo Brucho Pirmąjį smuiko koncertą ir Camille’io Saint-Saënso „Introdukciją ir rondo capriccioso“, sumanytą kaip virtuozinį finalą pirmajam smuiko koncertui, bet vėliau smuikininko Pablo de Sarasate’s išpopuliarintą kaip atskirą vienos dalies pjesę. Antroje koncerto dalyje orkestras kvies pasmaguriauti specialiai atrinktų numerių asorti iš Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjera KVMT rudenį atvers savo naująjį sezoną.

Atliekant šią programą, orkestrui talkins prie jo pulto sugrįžtantis kviestinis dirigentas M.Staškus, su orkestru bendradarbiaujantis ir kaip spektaklių „Graikas Zorba“, „Kandidas“, „Velnio nuotaka“ dirigentas. Lapkričio 12 ir 13 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys iki šiol Lietuvoje nestatytą Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, kurios muzikos vadovas ir dirigentas – taip pat maestro M.Staškus.

Parengė daugybę spektaklių

M.Staškus nuo 1995 m. dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), 1997–1998 m. buvo LNOBT vyriausiasis dirigentas, 2006–2008 m. – muzikos vadovas. Ten parengė ir dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baleto spektaklių, taip pat kelių nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys“ (ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine“) ir „Ugnis ir tikėjimas“, Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City“ – pasaulines premjeras. Su LNOBT orkestru ir choru pirmą kartą Lietuvoje jis atliko J.S.Bacho „Pasijas pagal Morkų“, dirigavo L. van Beethoveno, M.Ravelio, W.A.Mozarto, J.Brahmso, M.Musorgskio, J.Haydno, F.Mendelssohno-Bartholdy kūrinius solistams, chorui ir orkestrui.

Dirigentas parengė nemažai koncertinių programų su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Šiaurės Baltijos šalių jaunimo kameriniu ir Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu orkestrais, „Kremerata Baltica“, Ankaros simfoniniu orkestru ir kt. Gastroliavo Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivane, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur. 2019 m. M.Staškus apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Tobula atlikėjo meistrystė

Su orkestru pasirodys solistas – smuikininkas ir dirigentas, Rusijos Federacijos liaudies artistas M.Fedotovas. Jis kritikų vadinamas „rusiškuoju Paganiniu“. Šis titulas – įvertinimas už jo ekspresyvią, emocingą griežimo manierą ir įvaizdį scenoje. Jis pasižymi „muzikiniu intelektu ir tobula meistryste“, yra sukaupęs įspūdingą solinį repertuarą, kuriame – per 50 įvairių laikotarpių kompozitorių koncertų smuikui ir orkestrui.

Virtuozo įrašyti Niccolò Paganini’o 24 kaprisai („DML Classics“, 1996) Japonijoje puikavosi perkamiausių įrašų sąrašo viršuje, melomanams taip pat gerai žinomi jo įgroti visų M.Brucho kūrinių smuikui ir orkestrui įrašai („Naxos“, 2004–2009). 2003 m. Sankt Peterburge M.Fedotovas atliko rečitalį dviem legendiniais instrumentais, kuriais grojo pats N.Paganini’s – Bartolomeo Giuseppe Guarneri „del Gesù“ pagamintu ir muziko ypač mėgtu „Il Cannone“ (1743) ir Jeano-Baptiste’o Vuillaume’o pagaminta garsiojo smuiko kopija (1833). M.Fedotovas tapo pirmuoju pasaulyje smuikininku, kuriam nusišypsojo tokia laimė.

M.Fedotovo karjera išties įspūdinga: jis koncertuoja prestižinėse pasaulio salėse, bendradarbiauja su geriausiais pasaulio orkestrais ir žymiausiais dirigentais. Smuikininkas yra pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp jų – P.Čaikovskio tarptautinio konkurso antroji premija, konkurso „Premio Paganini“ Genujoje pirmoji premija, konkurso Tokijuje aukso medalis ir specialiosios premijos.

Klaipėdoje grieš antrąsyk

M.Fedotovas dirba ir kaip dirigentas, tačiau daugiau dėmesio ir laiko skiria griežimui smuiku. „Į Klaipėdą atvykau kaip smuikininkas, bet stovėti scenoje su batuta rankose irgi mėgstu, to mokiausi daug ir rimtai. Dabar aktyviai reiškiuosi kaip dirigentas: diriguoju ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse. Tačiau smuikas – mano siela, save laikau labiau smuikininku nei dirigentu“, – teigė M.Fedotovas.

Daug kartų jam teko griežti Vilniuje, o Klaipėdoje – tik kartą prieš kelerius metus. Čia grojo su savo žmona ir scenos partnere – pianiste Galina Petrova. „Ir mums tai labai patiko, – prisiminė smuikininkas. – Su džiaugsmu sutikau atvykti į jūsų miestą dar kartą ir nekantriai laukiu susitikimo su publika. Griešiu solo M.Brucho Koncerte smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26 ir C.Saint-Saënso „Introdukcijoje ir rondo capriccioso“ a-moll, op. 28. Šie kūriniai – vieni populiariausių romantizmo opusų smuikui ir orkestrui. Atsižvelgėme ir į klaipėdiečių orkestro sudėtį. Diskutavome, gal verčiau atlikti Beethoveno, Mozarto kūrinius, tačiau nutarėme rinktis Bruchą ir Saint-Saënsą.“

Kad užgniaužtų kvapą

M.Fedotovui labai svarbios koncerto publikos reakcijos: „Tai svarbu kiekvienam atlikėjui, net to nepripažįstančiam. Koncertas man – lyg trikampis su trimis svarbiais komponentais: muzika, atlikėjai ir klausytojai. Tik esant visiems trims veiksniams, koncertą galima vadinti koncertu. Nuotoliniai koncertai niekada neatstos gyvų, nes žmonėms reikia koncerto su gyvo bendravimo jausmu. Koncerto metu užsimezga ryšys tarp muzikos, atlikėjų ir publikos. Man tai neįkainojamos patirtys.“

Koncertą M.Fedotovas prilygino hipnozės seansui. „Aš taip suprantu savo koncertus, tiek stovėdamas scenoje kaip smuikininkas, tiek kaip dirigentas. Ypač, kai dirbu kaip dirigentas: turiu įtikinti orkestrą, turiu prikaustyti ir publikos dėmesį. Vadinkime tai hipnoze, magija, bet be to apsieiti nepavyks, – įsitikinęs muzikas. – Žmonės turi tavimi ir kitais atlikėjais patikėti, nes jie ateina pamiršti savo kasdienybės. Klausytojai perka bilietus į koncertą ir turi gauti kažką tokio, kas jiems užgniaužtų kvapą. Čia lemia atlikėjų profesionalumas: jie turi stengtis, kad pavyktų.“

Ne pirmą kartą jam teks griežti smuiku ant jūros kranto. Teko tai daryti ir anksčiau su įvairiais kolektyvais. „Svarbiausia, kad oras būtų palankus, tada viskas bus gerai, – tikino atlikėjas. – Nors koncertai lauke visada kitokie, nenuspėjami. Mano smuikui teks galynėtis su jūros vėju, bangų mūša ir esu tikras, kad jis pasirodys galingesnis (juokiasi).“

Koncerto pradžia – 18.30 val.