- Valentina Žigienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos dramos teatre repetuojamas naujas spektaklis – šįsyk statoma klaipėdiečio dramaturgo Gintaro Grajausko nauja pjesė „Pašaliniams draudžiama“. Premjera – gruodžio viduryje. Spektaklį režisuoja vienas ryškiausių režisierių Oskaras Koršunovas, o muziką kuria daugybės konkursų, Auksinio scenos kryžiaus, „Fortūnos“ statulėlių, Lenkijos „Warszawskie spotkania teatralne“ laureatas Antanas Jasenka.
Tai šio kompozitoriaus debiutas uostamiestyje. Ir, beje, spektaklyje gyvai muzikuos ne tik jis pats, bet ir trys grupės „Kontrabanda“ nariai, G.Grajauskas – taip pat. Pjesės autorius nelinkęs atskleisti siužeto, tačiau kompozitorius mielai pasidalijo mintimis apie kuriamą spektaklio muziką ir ne vien ją.
Vedė į susivokimą
– Ne dažnas spektaklis su gyva muzika, ir tai intriguoja. Kaip gimė tokia idėja?
– Mes su Oskaru dalijamės mintimis, kaip atskleisti tą laikmetį po mūsų Sąjūdžio revoliucijos, apie kurį ir Gintaro pjesė. Tuo metu skambėjo daug įvairios muzikos ir „Fojė“ atsirado. Iki „Fojė“ buvo „Antis“, kuri irgi muzikoje darė revoliuciją. Per muziką keitė žmonių sąmonę. Muzika ruošė žmones kokybiniam šuoliui mūsų gyvenime. Prisiminus Vakarų kultūrą, – tuomet šėlo pankrokas. Akivaizdus laisvės troškimas, pasipriešinimas sistemai, nesvarbu kokia jį būtų.
Gintaro pjesėje nėra šekspyrinės dramos, meilės trikampių, tačiau humanizmas, moralė, laisvė, susivokimas – šie dalykai labai išryškinti. Ir mes dėl to su Oskaru ėmėmės šio darbo. Su režisieriumi aptarėme, kokia galėtų būti muzika, o Gintaras groja grupėje „Kontrabanda“, kurios stilius atliepia pjesės atmosferą, troškimą pasakyti, kur mes einame ir kas atsitinka, kai nepaisome minėtų dalykų. O atsitinka dvasinės ir fizinės mirtys, ir tai jau drama. Pagrindinis personažas Poetas irgi trokšta laisvės, nori susivokti, tarsi jis būtų skaistykloje. O visi įvykiai apie jį veda į išsigryninimą.
To devintojo dešimtmečio chaosas vedė kone į susinaikinimą, prisimenant žurnalisto Vyto Lingio istoriją, kuris norėjo susivokti, ir tai jam kainavo gyvybę. Arba galima grįžti prie Romo Kalantos, kuris susidegino dėl to, kad kiti susivoktų. Mūsų tautai ir ne tik jai tai – labai svarbūs ženklai. Tai tuos dalykus pjesės pagrindinio herojaus Poeto personažu Gintaras yra labai tiksliai aprašęs. Yra dar vienas veikėjas – Bitininkas, kuris, kaip bitės medų, neša turtus į mūsų gyvenimą. Šioje pjesėje laiko matrica sudėliota per šiuos personažus. Iš tikrųjų Bitininkas ir Poetas – tai vienas ir tas pats personažas. Tarsi laiko verpetuose susitinki pats save ir pasikalbi. Tada ir praregi.
Suteiks gyvumo
– Ar dažnai tenka kurti muziką spektakliui, kuriam ji ne iš anksto įrašoma, o pasikviečiami muzikantai, grosiantys jo metu?
– Man teko kurti spektaklį su režisiere Yana Ross pagal vieno ryškiausių pasaulyje lenkų dramaturgų Tadeušo Slabodzianeko pjesę „Mūsų klasė“. Vėliau O.Koršunovas šią pjesę statė Norvegijoje. Tam spektakliui aš nutariau pakviesti varinių pučiamųjų kvintetą (vadovas Algirdas Januševičius). Gyva muzika dalyvavo labai svarbiai, nes toje pjesėje kalbama ir apie tai, kaip naciai vesdavo kalinius mirti. Tuomet grodavo pučiamųjų orkestras ir tai būdavo didelė šventė naciams, tarsi kokia darbo stovykla, siekiant pakelti nuotaiką žmonių, kurie bus nužudyti dujų kamerose. Arba kaip ir „Titanikui“ skęstant grojo kvartetas. Bet tai juk buvo XX a. tragedijos. Šios dvi tragedijos yra sistemų padariniai, kai kapitalizmas, kuris buvo stipriai komercializuotas, ir iš to komercinio kapitalizmo gimęs nacionalsocializmas atvedė į krachą ne tik daugybę žmonių, bet apėmė Europą ir ne vien ją.
Man didelis malonumas sukurti muziką ne tik spektakliui, bet ir roko muzikos grupei „Kontrabanda“. Sąvoka „kontrabanda“ tikriausiai visiems suprantama, – tai, kas atgabenta slapčia ir visiems žmonėms sistemos yra uždrausta. Pvz., Lietuvos knygnešiai XIX a. slapta gabeno lietuvių kalba parašytas knygas. Bet tai nebuvo blogis. Tačiau sistema manė kitaip. Taigi PAŠALINIAMS DRAUDŽIAMA!
– Kokie kyla pavojai spektaklyje grojant gyvai, nes muzikantams ir aktoriams reikia sekti abipusio ritmo?
– Nematau čia pavojų. Toks ir režisieriaus sprendimas, kad, įvykus kažkokiai mizanscenai, turi suskambėti devintąjį dešimtmetį atspindinti ar primenanti muzika ar daina. Tai spektakliui suteiks gyvumo. Pjesės autorius G.Grajauskas yra grupės „Kontrabanda“ lyderis. Jis – ir spektaklio dainų tekstų autorius, ir balsas, ir gros bosine gitara. Saksofoną pūs Arvydas Jakubėnas, būgnus muš Kęstutis Bublys, kartu gitaros stygas brazgins Šventojoje gyvenantis australas Matas Teichmanas, o klavišiniais grosiu aš. Tai labai įdomu, tačiau tradicija nėra nauja, nes jau Antikos epochoje spektakliai buvo papildomi muzikavimu lyromis. Gal dabar toks gyvas grojimas suvokiamas kaip staiga kilusi naujovė. O man tai džiugu, nes muzika dramos teatre išsiskiria ypatingai. Tačiau vienas pagrindinių uždavinių, – kad vykstant veiksmui nenutrūktų siužetinė linijai ir staiga muzika netaptų tokiu netikėtu, nepritampančiu skambesiu, tarsi koncertiniu numeriu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos etnokultūros centras dovanoja lankytojams filmą „Varškės pyragas“
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras švenčia 30-ąjį gimtadienį ir dovanoja žiūrovams filmą „Varškės pyragas“. ...
-
Klaipėdos muzikos pavasaris: skambės J. S. Bacho Brandenburgo koncertai
Festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ kitą savaitę nuskambės visi šeši Brandenburgo koncertai, prieš tris šimtmečius sukurti Johanno Sebastiano Bacho. Jie laikomi geriausiais baroko epochos orkestriniais kūrini...
-
M. Reikalas: jaučiuosi namie ten, kur galiu kurti (interviu)
Į virtualią erdvę persikėlęs kultūrinis gyvenimas nieko nebestebina. Parodų lankymas virtualioje realybėje gal ir nesukuria dailės galerijų atmosferos, bet socialiniai tinklai yra puiki galimybė pastebėti naujus meno kūrinius, susidomėti kūrėja...
-
Klaipėdos kultūros fabriko languose – gyvas šokis ir teatras2
„Nauja patarlė byloja: jei teatro durys užrakintos, jis atsidarys langus“, – šypsodamiesi kalbėjo akcijos „Langas į teatrą“ iniciatoriai. Jungtinę akciją Kultūros fabriko languose inicijavo Šeiko šokio...
-
Uostamiesčio Baroti galerijoje – tapytojo A. Karvelio „Senos naujienos“
Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerijoje iki balandžio 28-osios veikia Arvydo Karvelio (Klaipėda) tapybos paroda „Senos naujienos“. ...
-
Kultūros dienos proga pasveikinti Klaipėdos rajono kultūros darbuotojai2
Ketvirtadienį, minint Kultūros dieną, Klaipėdos rajono kultūros darbuotojams padėkota už jų kūrybiškumą, neišsenkančias idėjas ir meilę menui. ...
-
Klaipėdoje – B. V. Karaciejaus fotografijų albumo pristatymas
2021 m. balandžio 15 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia į tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ transliaciją – pristatysime Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų albumą „Jut...
-
Lankytojams duris vėl atveria Palangos burmistro J. Šliūpo muziejus
Lankytojams šeštadienį duris vėl atveria Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus – vienas iš trijų regioninių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. ...
-
„Skrajojantis olandas“ operos gerbėjus paskatino atrasti Klaipėdą
„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube paskyroje po Richardo Wagnerio operos „Sk...
-
Klaipėdiečių festivalyje – muzika apie vėją ir pavasarį
Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais balandžio 14 d. 18.30 val. skambės vėjo ir pavasario įkvėpta festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ programa „Tas delsiantis vėjas“. Koncertuos orkestro „Kremerata Baltica&ld...