K. Kontenytė: gyvenu geriausius savo metus

Disonansas išnyko

– Į Klaipėdą studijuoti aktorystės atvykote iš Mažeikių. Teko pagalvoti, ką veiktumėte, jei būtumėte ten ir pasilikusi?

– Net neįsivaizduoju, gal turėčiau porą vaikų. Turbūt negražu taip sakyti, bet, ačiū Dievui, kad atvykau į Klaipėdą. Ji suteikė man laisvę, savarankiškumo. Apskritai, manau, dabar gyvenu patį geriausią – jauno suaugusiojo – periodą.

– Nors dažnai su savo amžiumi žmonės nesusikalba. Jauni nori būti vyresni, pagyvenę – paaugliais.

– Keista, iki 25-erių, kurie sukako spalį, niekaip nerasdavau viduriuko tarp to, kaip jaučiuosi, kas aš esu, ir to, kiek man iš tikrųjų yra metų. Egzistavo kažkoks disonansas. Gėdydavausi pasakyti savo amžių, gal todėl, kad atrodau gana vaikiškai. Dažnai sutrikdavau, mintyse reikėdavo susiskaičiuoti metus. Kai suėjo 25-eri, pagaliau galiu drąsiai šį skaičių įvardyti, jau tiksliai žinau, kiek man. Pirmą kartą pajaučiau, kad tas skaičiukas ir aš susitikome. Sau vis kartodavau, kad sulaukti 25-erių yra taip puiku, tai bus geriausi mano metai – esu jauna, sveika, bet jau ne tokia kvaila, naivi, turiu savų istorijų, patirties. Matyt, čia vėl padėjo minčių programavimas.

Žavi negražus grožis

– Jums ypatingas – Berlynas. Kaip jo dvasios įpūsti Klaipėdai?

– Berlyne buvau gal keturis kartus, tai mano svajonių miestas. Labai norėčiau iki 40-ies gyventi jame, na, bent porą metų. Man patinka ir Paryžius, bet jis nublizgintas, nuplautas ir saldus. Berlynas yra nešvarus Paryžius. Vokietijos sostinė pasižymi menais, gatvės, pogrindine kultūra, žavi ir bauhauzo stiliaus architektūra. Vienas mėgstamų mano filmų – režisieriaus Wimo Wenderso "Der Himmel über Berlin" ("Dangus virš Berlyno"). Šį miestą ir susikūriau iš kino, muzikos, mėgstu jo žmones, jų laisvę, jų negražų grožį. O mums, klaipėdiečiams, tiesiog reikėtų atsipalaiduoti.

– Uostamiestyje turite ypatingų vietų?

– Esu išsirinkusi porą. Viena – skveras, kuriame stovi skulptūra "Katinas džentelmeno veidu". Erdvė – minimalistinė, šalia – gražus namo fasadas. Paradoksalu, nors ši erdvė – senamiesčio širdis ir už kelių metrų Žvejų gatvėje savaitgaliais verda naktinis gyvenimas, bet čia net šeštadienio naktį nebus nė vieno žmogaus. Kita vieta – laivų statykla su savo kranais. Gal todėl, kad primena Berlyną, kuris yra vamzdžių, statybų ir kranų miestas.

– Kodėl pramoninis peizažas dažnai asocijuojasi su romantika?

– Man atrodo, Milanas Kundera rašė apie grožį per klaidą. Matyt, kartais tiesiog pasiekiamas toks negražumas, jog jis tampa estetika.

Vizitinė kortelė

1991 m. gimė Mažeikiuose.

2011 m. įgijo vidurinį išsilavinimą Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje.

2011 m. įstojo į Klaipėdos universiteto tuometinio Menų fakulteto aktorinio meistriškumo specialybę (kurso vadovas V.Masalskis).

Nuo 2012 m. dirba Klaipėdos jaunimo teatre.