Kamerinio orkestro „Šveicariškos jungtys“

Įkvepiantys fleitos burtai

M. Stegerio virtuoziškumas ir stiliaus pojūtis tiesiog pasigėrėtini. Nenuostabu, kad jis vadinamas šių dienų Paganiniu, burtininku, vienu geriausių pasaulio senosios muzikos išilginei fleitai atlikėjų ar užvedančiu, įkvepiančiu dirigentu.

Norint pateisinti tokius didelius lūkesčius, reikia turėti ne vien nepriekaištingą techniką, bet ir charizmą, intelektą, ypatingą jautrumą atliekamai muzikai.

M. Stegeris jau daugelį metų pateisina šiuos lūkesčius, įkvėpdamas klausytojus savo ryškiu garso tembru ir nevaržoma energija įvairaus formato koncertuose visame pasaulyje.

Kaip solistas, dirigentas arba abiejuose vaidmenyse tuo pat metu jis nuolat koncertuoja su istorinių instrumentų ir senosios muzikos ansambliais, tarp jų – Berlyno „Akademie für Alte Musik“, Bazelio baroko orkestras „La Cetra“, Venecijos baroko orkestras, ansambliai „The English Concert“, „Il Pomo d‘oro“ ir „I Barocchisti“. Jis taip pat pasirodo su ryškiausiais nūdienos orkestrais: Ciuricho kameriniu, Frankfurto radijo simfoniniu, Kanados „Violons du Roy“, Miuncheno kameriniu, „Musikkollegium Winterthur“, Šiaurės Vokietijos radijo filharmonijos ir kitais orkestrais.

Muzikas įkvėpimo semiasi iš skirtingų kultūrų sąveikos, jį domina kitokie darbo, interpretacijos metodai, skirtingi požiūriai.

Jo įvairiapusė veikla apima ne tik pasirodymus koncertinėje scenoje, bet ir dėstymą bei dalyvavimą konkursų vertinimo komisijose ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Persikūnyti į Tino Flautino

Kita labai svarbi M. Stegerio veiklos sritis – jaunųjų muzikų ir klausytojų ugdymas. Jis vadovauja Gštado Yehudi Menuhino festivalio Baroko akademijai.

Taip pat yra sukūręs išilgine fleita grojančio Tino Flautino personažą, persikūnydamas į jį skatina mažuosius klausytojus žaidimo forma susipažinti su klasikine muzika.

Tino Flautino sulaukė nepaprasto populiarumo tarp vaikų jo gimtojoje Šveicarijoje, o šiuo metu naujausi fleitininko nuotykiai su katinu Leo Leonardo jau verčiami į kitas kalbas ir laukia mažųjų klausytojų dėmesio kitose šalyse.

Vedamas nemalštančio smalsumo muzikas kaskart sėkmingai demonstruoja, kiek dar daug neatrastų lobių slypi baroko muzikoje.

O retų šios muzikos instrumentų – išilginių fleitų – savo kolekcijoje jis turi net 70.

Ryšys užsimezgė pilyje

Šveicarų dirigentas C. Knüselis dažnai pelno profesionalų liaupses dėl „unikalaus subtilumo ir neblėstančio kūrybingumo“.

Dienemanno fondas jį apdovanojo specialiuoju prizu už „išskirtinius pasiekimus kuriant ir įgyvendinant naujas muzikos pateikimo formas“.

Klaipėdos kamerinio orkestro kūrybinė partnerystė su C. Knüseliu užsimezgė 2015 m. vasarą „Murten Classics“ festivalyje Šveicarijoje.

Viduramžiškos Murteno pilies amfiteatre įvyko du Klaipėdos kamerinio orkestro koncertai.

Antrojo, išimtinai skirto barokinei muzikai, programą dirigavo C. Knüselis.

Orkestro sudėtį abiejuose koncertuose papildė jo vadovaujamo Bazelio simfoninio orkestro (Neues Orchester Basel) pučiamųjų grupė.

Tais pačiais metais C. Knüselis dirigavo Klaipėdos kamerinio orkestro naujametinę programą Klaipėdos koncertų salėje.

C. Knüselis yra baigęs muzikologijos, filosofijos ir dirigavimo studijas Šveicarijoje, Olandijoje ir JAV.

Jis yra dirigavęs Amsterdamo Concertgebouw, Berlyno filharmonijos, Bavarijos radijo, taip pat simfoniniams orkestrams Šveicarijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje.

Šalia vadovavimo Bazelio simfoniniam orkestrui C. Knüselis dar yra Moravijos filharmonijos orkestro pagrindinis kviestinis dirigentas.

Koncerte „Šveicariškos jungtys“ bus atlikti šveicarų kompozitoriaus Othmaro Schoecko kūrinys „Sommernacht“ bei Felixo Mendelssohno Simfonija styginiams Nr. 9 „Swiss“ / „Šveicariškoji“, nes kompozitorius ją parašė grįžęs po atostogų šioje šalyje.

Taip pat klausysimės Georgo Philippo Telemanno, Johanno Pachelbelio, Jean-Philippe Rameau, Jacobo Van Eycko, Antonio Vivaldi kūrinių.

Balandžio 18-ąją programa skambės Klaipėdos koncertų salėje, o balandžio 19 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.