Sekmadienį buvusiame Palangos vasaros parodų paviljone įsikurs tarptautinio projekto „Kintančios teritorijos“ paroda.

Projekto idėja – atskleisti ne tik skirtingų šalių – Lietuvos ir Šveicarijos – menininkų kūrybą, bet ir plėtoti alternatyvią šiandienos meno kalbą, gilintis į konkrečios vietos  dvasią, „savas“ ir „kitas“ problematiką, tapatybės, atminties, identiteto diskursus. Pastarajam „tyrimui“ projekto dalyviai įsikurs apleistame Palangos vasaros parodų paviljone. Šias patalpas menininkai transformuos į gyvybingas komunikacijos vietas, kuriose per meno kūrinių prizmę, naudodami įvairias medijas, sieks pažvelgti į nuolat kintančią, įvairialypę tiek subjektyviąją, tiek viešąją erdves. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su meno rezidencijomis Ciuriche „Gleis 70“.

Projekto dalyviai pasidalijo mintimis apie savo idėjas, kurias įgyvendins jame.

Rownakas Bose’as (Šveicarija): „Mane domina žmogaus orientacijos laike ir erdvėje strategijos. Pažindamas kitą, turi galimybę geriau pažinti save, vietą bei laiką, kuriame esi. Mes visi, būdami skirtingi, esame šios planetos gyventojai, socialinių ir kultūrinių procesų dalyviai. Mano pasirinktas optinio vaizdo formavimo įrenginys – camera obscura pakankamai laisvai „žiūri“ į „gražioms“ fotografijoms primestas taisykles, jų vaizdo kokybės standartus.  Tai leidžia man į fotografiją ir meną žvelgti nevaržomai ir kurti savo asmeninių vertybių lauką“.

Žaneta Jasaitytė (Lietuva): „Seniau nesupratau, iš kur man kilo toks noras kurti „mergaites“. Man jos atrodo nuskriaustos, apdaužytos, sukruvintos... Vėliau, suvokiau, jog tai mano jausmai, apie kuriuos nesu linkusi kalbėti; tai jausmai, kurie degina mūsų širdis ir drasko sielas...“

Pasak menotyrininko R.Venckaus, šios menininkės kūryboje siekiama registruoti, apmąstyti, perteikti, charakterizuoti jausmą ir jausmų seką. Sudėtingas kūrėjos tikslas yra beveik neįmanomas, beveik visada vedantis abstrakcijos link. Jausmo neapibrėžtumas leidžia savitai, subtiliai ir netradiciškai prabilti apie jausmo prigimtį, ieškoti jausmų atsispindėjimo kasdienybėje, kuri tarsi abstraktus miražas vėliau geba švystelėti Žanetos paveiksluose.

Andrius Penkauskas (Lietuva): „Šulinys – pasakojimais ir legendomis apipintas objektas, atliekantis svarbų vaidmenį įvairiose kultūrose / religijose. Gyvastį teikiantis elementas, kuriame vanduo siejamas su šviesa, bet kartu ir dažnai tapatinamas su perėjimų į kitą erdvę. „Šuliniai” – tarsi balos ant grindinio, kurias dažniausiai aplenkiame sutikę kasdienėse trajektorijose ir taip retai į jas pasižiūrime, o pasižiūrėję nustembame – kaip netradiciškai, neįprastai ir įtraukiančiai gali atrodyti mus supančios aplinkos. Fotografinė instaliacija „Šuliniai” konstruojama remiantis tradicinėmis / simbolinėmis šio objekto reikšmėmis, pasitelkiant savitą fotografinę technologiją, kuriančią nuotraukoms nebūdingą erdvės pojūtį, leidžiantį žiūrovui pažvelgti į gylį, įsitraukti į vaizdinius“.

Projekto „Kintančios teritorijos“ parodos Palangos vasaros parodų paviljone (S.Daukanto g. 24 / S.Girėno ir S.Dariaus g. 13) pristatymas – spalio 13 d. 17 val. Vėliau ją bus galima apžiūrėti spalio 19, 20, 26, 27 d. 15–17 val.

Projektą organizuoja „Ramybės“ galerija, kuratorė – menotyrininkė Rūta Jakštonienė. Projektą remia Kultūros rėmimo fondas ir Palangos kultūros centras.