KKKC renginių ciklo „Supernova“ baigiamieji akordai: mini jubiliejų

„Supernovos“ aidas

2020-ieji Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui – išskirtiniai, mat šiemet įstaiga mini penkiolikos metų veiklos sukaktį. Gimtadieniui skirto jubiliejinių renginių ciklo „Supernova“ įžanga tapo Mariaus Ščerbinsko instaliacijos „Sala“ pristatymas, vykęs liepos mėnesį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje. Rugpjūtis buvo skirtas grafikai – KKKC Meno kieme penkias dienas truko atviros grafikos meno kūrybinės dirbtuvės „Now Art. Atgimimas“ / „Now Art. Reborn“, kurioms pasikeisdami vadovavo šeši įvairių kartų profesionalūs grafikai iš visos Lietuvos, pritraukę apie 500 meno gerbėjų. Vienas rugpjūčio vakaras buvo skirtas pažinčiai su daugiabalsėmis Korsikos liaudies dainomis – jas koncerte „La Campagna“ atliko GŠ ansamblis iš Vilniaus.

Rugsėjis KKKC Parodų rūmuose prasidėjo svarbiausiu ciklo „Supernova“ renginiu – tarptautinio meno projekto „We can be heroes“ / „Būkime herojais“ pristatymu. Parodos ekspoziciją sudaro šiuos penkiolika metų vykusio kūrybinio proceso dalyvių kūriniai, simboliškai įvardijantys per tuos metus įgyvendintus KKKC projektus, turėjusius įtakos centro vystomoms idėjoms ar ateities vizijoms. Atidarant parodą vilniečiai menininkai Laima Kreivytė, Inga Galinytė ir Denisas Kolomyckis atliko performansą „Fluqus vedybos. Kentauro gimimas“. Vėliau veiksmas persikėlė į Meno kiemą, kur iki vėlumos vyko tapybos akcija-hepeningas „Laisvė“ – menininkai Audrius Gražys, Rodionas Petrovas ir Daiva Dašenkovienė, skambant muzikai ir stebint būriui smalsuolių, ant didelio formato drobių interpretavo Niujorko Laisvės statulos tema. Kitą dieną po parodos pristatymo klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po „We can be heroes“ / „Būkime herojais“ ekspozicijų sales kartu su projekto iniciatoriumi menotyrininku Ignu Kazakevičiumi bei menininkais, įveikusiais koronaviruso keliamus iššūkius ir atvykusiais į parodos pristatymą.

Dar vienas renginių ciklo „Supernova“ trijų dienų maratonas vyko rugsėjo pabaigoje – paskutinį mėnesio ketvirtadienį trys garso menininkai: Donatas Bielkauskas-Donis, Kristijonas Lučinskas-Driezhas, Audrius Šimkūnas-Sala pakvietė į kelionę po „Garso labirintą“ – taip pavadinto projekto metu eksperimentinės muzikos kūrėjai KKKC Parodų rūmuose siūlė klausytojams klaidžioti nuo vieno atlikėjo prie kito ir klausytis jų skleidžiamų garsų arba ir patiems įsilieti į muzikinio audinio kūrybinį procesą.

N. Jankausko nuotr.

Penktadienis Parodų rūmuose buvo skirtas ne tik vaizdui, bet ir žodžiui. Čia vykusiame įvadiniame Klaipėdos knygų mugės renginyje – diskusijoje „Vaizdai ir žodžiai“ rašytojai Ernestas Parulskis ir Herkus Kunčius bei pokalbį moderavęs menotyrininkas Ignas Kazakevičius analizavo meno ir tikrovės santykius.

Diskusija, susijusi su knyga, vyko ir šeštadienį. Menininkas Žygimantas Augustinas, pristatydamas savo ką tik išleistą albumą „To Žygimantas Augustas“, kartu su filosofu Viliumi Dranseika pakvietė bendruomenę pasikalbėti apie mokslingumą ir netikrumą.

Ekspozicijoje – A. Andrulevičienės instaliacija

Spalio 9-ąją 19 val. KKKC kviečia į paskutiniuosius ciklo „Supernova“ renginius, kurie prasidės Parodų rūmuose, parodos „We can be heroes“ / „Būkime herojais“ kontekste.

Įpusėjus parodos eksponavimo laikui, bus pristatytas ekspoziciją papildęs kūrinys – Audronės Andrulevičienės instaliacija „Ecce homo“. Viena pirmųjų KKKC parodas rengusių ir kūrybinius seminarus organizavusių autorių A. Andrulevičienė pastaruoju metu eksperimentuoja su medicininiu silikonu, derina jį su kitomis medžiagomis: stiklu, metalu, plastmase, aplinkos daiktais. Šias organines ir neorganines medžiagas ji prilygina kultūros ir natūros santykiui: stiklas – žmogaus emocinis pažeidžiamumas, metalas – struktūra, vidinis karkasas, sezaniškasis vizualumo aspektas; plaukai – natūra; silikonas – dvasinė inercija, erzacas, veidmainiškumas, galimas naujosios hibridinės kultūros santykių modelis. Mokslas teigia, kad svarbi yra ne tiek pati geno struktūra, kiek jo reguliavimas. Žmogaus genome genai gali būti „išjungiami“ ir „įjungiami“. Mutacijos būna geros ir žalingos. Mums yra naudingas „kintamumas“ – organizmų savybė individualiai vystytis ir įgyti naujų požymių. Tik dėl kintamumo mes galime kalbėti apie identifikaciją, kuri savo ruožtu lemia minėtą „kultūros – natūros“ atsinaujinimo sampratą.

N. Jankausko nuotr.

Šiuo laboratoriniu projektu autorė perkelia biologinio ar genetinio lauko šabloną į parodų sales. Jei teigtume, kad tai, kas perduodama ne genetiniu būdu, yra vadintina kultūra, pats menas šiame kontekste atrodo tarsi genetinė mutacija, kuri keičia kultūrą.

P. Gilytės galaktikos plėtra

Parodoje „We can be heroes” eksponuojamas Patricijos Gilytės kūrinys „Supernova“, sukurtas specialiai šiai parodai, tęsia lygiai prieš metus per rudens lygiadienį KKKC Parodų rūmuose eksponuotos jos parodos „Ekvinokcija“ temą. Vokietijoje gyvenanti menininkė rezidentūros Klaipėdoje metu stebėjo miestą kaip visumą ir kartu analizavo atskirus lygmenis (spalvas, garsus, srautus, nuotaikas, emocijas), taip pat stabilias, lėtai kintančias formas, t. y. architektūrą, bei atsikartojančias formas – uosto elementus. Tuos stebėjimus, panaudojusi 7392 žvakutes, ji perkėlė į stabdyto kadro animacijos vaizdinius. P. Gilytės instaliacijos „Equinox K-7392“ garso takelį sukūrė kompozitorius ir atlikėjas, garso menininkas D. Bielkauskas-Donis.

P. Gilytės kūrinys / KKKC archyvo nuotr.

Parodai „We can be heroes” P. Gilytė kūrinį „Equinox K-7392“ transformavo pasitelkusi naujas raiškas ir pritaikiusi kitai erdvei. Menininkė tikėjosi per rudens lygiadienį susitikti su klaipėdiečiais prie šio kūrinio ir kartu papildyti jį trūkstamais akcentais. Tačiau menininkei nepavyko įveikti koronaviruso užkardų. Todėl baigiamajame renginyje lankytojai kviečiami mintimis sugrįžti į rudens lygiadienį, įsitraukti į bendrą kūrybinį veiksmą ir kartu su KKKC darbuotojais „Supernovos“ ritmu užbaigti Patricijos Gilytės meno kūrinį.

Noktiurnas nakties tamsoje

19.30 val. kūrybinis „Supernovos“ veiksmas persikels į nakties tamsos apgobtą ir ugnies nušviestą Meno kiemą (Bažnyčių g. 4). Lėlių teatro kiemelyje vyks gyvos tapybos akcija ir filosofinė diskusija apie naktį ir meną „Noktiurnas“. Akcijos dalyviai įkvėpimo semsis iš Jameso Whistlerio kūrybos. Dalyvaus tapytojai: Irma Leščinskaitė, Tomas Kiauka, Virgis Ruseckas, prie menininkų galės prisijungti ir visi norintieji.

J. Whistler`is (1834–1903) išgarsėjo ne tik savo mamos portretu komedijoje su ponu Bean`u, bet buvo ir vienas iš nedaugelio žymių noktiurno žanro puoselėtojų, 19 a. pagarsėjęs keistais kūrinių pavadinimais, kuriais įvardindavo spalvinius santykius. Jis netgi pervardino daugelį savo ankstyvųjų darbų, naudodamas muzikinius terminus, tokius kaip noktiurnas, simfonija, harmonija, etiudas ar aranžuotė, kad pabrėžtų tonines savybes ir kompoziciją bei neutralizuotų kūrinių siužetą. J. Whistlerio noktiurnai tapo novatoriškiausiais jo darbais.

Rudeniškos nakties tamsą, ugnies šviesą ir menininko įkvėpimą, svajonių realizmą bei vilties abstrakciją įkūniję tapybiški noktiurnai taps KKKC 15 metų veiklos jubiliejinių renginių ciklo „Supernova“ baigiamuoju akordu.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paroda „We can be heroes“ / „Būkime herojais“ veiks iki lapkričio 8 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį – sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginiuose bus fotografuojama ir filmuojama, todėl KKKC informuoja, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti skelbiami socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

Lankytojai be apsauginių kaukių į Parodų rūmus nebus įleidžiami.