Klaipėdą į Hamburgą iškeitusi J. Herlyn: dabar „nuotykiauju“ rafinuočiau (interviu)

– Jūs pati savo knygai sukūrėte puslapį feisbuke?

– Pati. Ir tik tada sužinojau, kad studijų laikų Maskvoje draugė iranietė Bibi Kasrai, dabar gyvenanti JAV, šiemet taip pat išleido knygą. Angliškai ji vadinasi „The Spice Whisperer (memories in food)“. Nuoširdžiai ją pasveikinau ir sulaukiau labai netikėto atsakymo: „Jolita, tu irgi esi mano knygoje! Skyriuje „Meilė ir suši“ aš pasakoju tavo ir japono Mizuki istoriją!“.

Nenusakomas jausmas

– Su kokiomis mintimis ruošiatės kelionei į Klaipėdą, savo knygos pristatymui? Apskritai, kaip dažnai lankotės Lietuvoje, ar ji traukia tokią pasaulio pilietę, kaip jūs?

– Gimiau Vilniuje, buvau labai alergiškas vaikas, todėl gydytojai tėvams liepė keltis prie jūros, įtikinėdami, kad jūrinis klimatas turėtų padėti. Tad nuo dvejų metų aš gyvenau Klaipėdoje ir jaučiuosi absoliučia klaipėdiete. Tas priklausymas miestui svarbus ir gyvenant užsienyje, lietuvis, sutikęs lietuvį, pirmiausia klausia: „Iš kur tu?“ Ir Hamburge turime neoficialias klaipėdiečių, vilniečių, kauniečių „frakcijas“.

Metus, praleistus Klaipėdoje, prisimenu kaip intensyviausią savo gyvenimo periodą visais požiūriais: savęs pažinimo, emocijų, potyrių, dalyvavimo miesto veikloje. Gal skamba kiek pompastiškai, bet tada jaučiausi tikra miesto pilietė ir viskas, kas vyko mieste, man buvo svarbu ir įdomu. Tai nenusakomas jausmas – būti kažko daug didesnio aktyvia dalimi. Dabar mano pasaulis nors geografiškai prasiplėtė, bet išties labai susiaurėjo. Gyvenu pakankamai tykiai ir ramiai. Į Klaipėdą visada sugrįžtu su didžiausiu džiaugsmu, čia mano tėvai, brolis, draugai. Man norisi su visais susitikti, pasišnekučiuoti, apsikabinti...

Tiesą pasakius, pristatinėti knygos nenorėjau. Gal atpratau nuo viešumos?.. Draugai įkalbėjo, kad privalau tokia proga atvažiuoti. Man svarbu buvo tą knygą parašyti. Tikrai nepretenduoju į garbių literatų būrį.

– Apkeliavote kone visą pasaulį, nes esate prisiekusi keliautoja, o kokioje šalyje norėtumėte gyventi, jei galėtumėte rinktis?

– Gyventi norėčiau Klaipėdoje, jei būtų ją įmanoma perkelti į Italiją. Esu iš tų, kuriai šiluma kaulų tikrai nelaužo.

– Kokių turite svajonių, planų – kaip norėtumėte gyventi artimiausius 20 metų?

– Neįsivaizduoju. Gyvenu čia ir dabar, dėl ateities galvos nekvaršinu. Man likimas tiek siurprizų pridovanojo, kad supratau, jog bandymas pažvelgti į ateitį yra bergždžias reikalas.

Artimiausiu metu norėčiau parašyti dar porą romanų – jų siužetai sukasi mano galvoje. Antrosios knygos rašymas įsibėgėja. Ir pavadinimą jau turi – „Sapnai ir liftai“. Bet pirmiausia pažiūrėsime, kaip seksis pirmajai (šypsosi).

J.Herlyn romano „Trys mano vieninteliai“, kurį ką tik išleido „Alma Littera“ leidykla, pristatymas – gruodžio 13 d. 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25).

Vizitinė kortelė

J.Kraniauskaitė-Herlyn (g. 1966), studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete.
Dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete.
Dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių skyriuje.
Porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros”.
Parašė daugiau nei 200 straipsnių apie keliones, vyrų ir moterų santykius dienraščiui „Klaipėda”, o „Vakarų ekspresas” spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje.
Nuo 2006 m. persikėlė į Daniją, kur vadovavo marketingo skyriui DnB NORD banko centrinėje būstinėje Kopenhagoje.
Dabar su vyru gyvena Hamburge, augina 4 metų sūnų Joną. Vyresnysis 24 metų sūnus Karlas Vilniuje studijuoja biofiziką.